Siekiant kaimo vietovių nepalikti be pašto, Lietuvos pašto padaliniai galėtų dirbti kartu su bibliotekomis ar kitomis valstybės institucijomis, sako Seimo pirmininkas.
Tokią idėją Viktoras Pranckietis penktadienį aptarė su Lietuvos pašto vadove Lina Minderiene. Anot Seimo pirmininko, tokiu būdu pašto taškų ne sumažėtų, o padaugėtų, taip pat pagerėtų ir paslaugų prieinamumas.
„Labai svarbu yra tai, kad paštas neformaliai atlieka socialinę funkciją ir norint išlaikyti paštų tinklą, reikėtų tą paslaugą atlikti, kad ji būtų arčiau žmogaus. Aš pageidavimą išsakiau, ar galėtume padaryti taip, kad pašto funkcijas galėtų atlikti, pavyzdžiui, kaimo bibliotekos – kad paštas būtų nuolat atidarytas ir nuolat veiktų, nes dabar kaimuose nėra apkrautos bibliotekos labai“, – po susitikimo BNS sakė V.Pranckietis.
„Tai galėtų būti vienas iš variantų, išsaugant kuo daugiau nuolat veikiančių pašto taškų. Bibliotekų tinklą turime platų, kodėl nepabandyti?“ – pridūrė jis.
V.Pranckiečio teigimu, mintis po vienu stogu sukelti pašto skyrius ir bibliotekas jam kilo, apsilankius Kauno rajone esančioje Vandžiogaloje.
„Nuvažiavau į Vandžiogalą Kauno rajone, ten yra dešinėje paštas, o tiesiai – biblioteka. Užėjau ir į paštą, ir į biblioteką, nebuvo nė vienoje vietoje per daug žmonių. Ir galvoju, kodėl turi dirbti du atskiri žmonės, kai gali vienas žmogus per tą patį laiką atlikti tas pačias funkcijas“, – svarstė Seimo vadovas.
Pasak jo, taip pat svarstyta, ar nebūtų galima pašto skyrių įkurdinti kaimo parduotuvėse: „Bet parduotuvės – privatus verslas, jiems socialinės funkcijos nebūdingos, gali pabrangti (pašto – BNS) paslaugos“.
L.Minderienė BNS sakė sutinkanti, kad dalis kaimo pašto skyrių galėtų įsikurti parduotuvėse, bibliotekose ar kitose vietose. Tačiau, anot jos, tokiu atveju šioms įstaigoms už pašto paslaugas būtų papildomai mokama.
Pasak V.Pranckiečio, dabar apie pašto reformą bus diskutuojama su rajonų vadovais ir bendruomenėmis.
„Klausime jų patarimo, kaip tai būtų galima įgyventinti, kad žmonėms būtų gerai. Norime kalbėtis su savivalda, ar reikia kokių nors įstatymų pataisų“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Jis žadėjo asmeniškai aptarti dėl pašto reformos susidariusią situaciją su Zarasų, Šilalės ir Radviliškio rajono valdžia.
„Ar priimtinas tas modelis, kad pašto funkcijas pavesti kitoms institucijoms, pavyzdžiui, ne tik bibliotekoms, bet gal ir ambulatorijoms“, – sakė V.Pranckietis.
L.Minderienės teigimu, pašto pertvarka gegužę jau pradedama Utenos ir Radviliškio rajonuose.
„Gegužės antroje pusėje yra pirmas etapas – startuojame su Utenos ir Radviliškio rajonais. Reikia parodyti, kaip veikia – kuo daugiau parodysime pirmame etape, tuo reformą visuomenė greičiau priims. Mūsų projektas nestoja, tik jis nejudės tokiu greičiu, koks planuotas“, – BNS sakė L.Minderienė.
Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Tačiau tokia reforma vasario pradžioje suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija, o vasario 9 dieną pranešta, jog dėl jos stabdymo susitarė frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir pašto vadove Lina Minderienė.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis vasario pabaigoje teigė, kad ministerijos valdomo Lietuvos pašto skyrių pertvarka, uždarant apie 350 skyrių kaimuose, nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti, o skyrių pertvarkos vizija bus parengta šią vasarą.
