
Kasmet per Velykas kviečiama prisiminti stokojančius ir pasidalinti su jais velykiniu margučiu, pinigine auka. Ar ištiesdami pagalbos ranką iš tiesų padedame prašančiajam? O gal, kaip sakoma, tik nusiperkame savo sąžinės ramybę? Ar prieš Velykas laikėtės pasninko? Gal ši religinio asketizmo forma, padedanti ne tik susilaikyti, bet ir sutaupyti, jums ir yra ta paskata aukoti?