Trečiadienį kartu su Damascenu, Aldona ir keliais jaunuoliais iš Kun. H. Šulco šv. Kizito jaunimo namų lankėmės Akagera nacionaliniame parke.
Išvykome 7 val. Iki parko važiavome dvi valandas siaurais ir vingiuotais Ruandos keliais. Prie įėjimo išklausėme trumpą instruktažą. Nešerti žvėrių – tam, kad nepradėtų puldinėti ir traiškyti iš paskos važiuojančių mašinų. Nešaukti ant gyvūnų. Sustoti galima tik tam skirtose vietose. Prispyrus reikalui į tualetą, tą daryti prie mašinos. Išklausę patarimus, kur paskutinį kartą pastebėti drambliai, pradėjome kelionę Akageros parko bekele. Pamatėme antilopes, beždžiones, zebrus, buivolus, vandenyje snaudžiančius begemotus. Sužavėjo ne tik žvėrys, bet ir vaizdingas kraštovaizdis: kalnai ir ežerai, atviresnė ir labiau apaugusi savana. Parko viduryje pasidarėme pikniką prie vieno iš daugelio ežerų. Damascene įspėjo neiti prie ežero kranto, nes gali staigiai iššliaužti ir nusitempti krokodilas. Tuo tarpu begemotai krokodilų visai nebijo. Krokodilai nedrįsta pulti netgi begemotų mažylių, kadangi juos saugo tėveliai. Parke matėme ir automatais ginkluotus patrulius, saugančius žvėris nuo brakonierių. Kelionės pab. pamatėme ir išdidžiai ant mūsų kelio stovinčią žirafą. Sustojome pasidaryti asmenukių su šiuo gyvūnu. Žirafa kantriai kentė mūsų dėmesį tol, kol prie mūsų prisijungė iš paskos važiavusi kita turistų grupė. Tik tada žirafa iš lėto nuėjo nuo kelio. Kelionė per parką truko 6 val. Tai minimali vizito parke trukmė. Važiuoti galima tik viena kryptimi. Nuo įėjimo prie vieno iš kelių išėjimų. Maksimalus leistinas greitis – 40 km. Greičiau važiuoti negalima, kadangi per kelią vaikšto žirafos, perbėga antilopės ir kiti gyvūnui. Iš tiesų nėra ir jokio kelio, tik mašinų išvažinėtos vėžės. Iš viso parkas užima virš tūkstančio kv. km. (Ruanda – apie 26 tūkst. km, t. y. du su pusė karto mažesnė už Lietuvą). Per pilietinį karą buvo suvalgyti visi liūtai ir didžioji dauguma kitų žvėrių. Po karo Ruanda atsivežė naujų laukinių liūtų iš užsienio. Šiuo metu Akageros nacionaliniame parke medžioja 19 liūtų. Porą savaičių anksčiau į parką vykusei šv. Kizito jaunimo namų savanorei iš Vokietijos Verai pavyko juos pamatyti. Man, matyt, reiks vykti į Akageros parką dar kartą. Ekstremalesnių pojūčių mėgėjams parke galima apsistoti su palapine atvirame kempinge. Taip pat yra svečių namų mėgstantiems miegoti už tvirtesnių sienų. Keliaujant per parką, įskrido ir nuolat blaškėsi kažkoks vabzdys. Vėliau sužinojau, kad tai musė cė cė. Jau išvykus iš parko beveik atsitrenkėme į naminių buivolų bandą. Namo grįžome 18 val.
