Afrikinis kiaulių maras: pastebėjus bet kokius kiaulių sveikatos pokyčius svarbu nedelsti

Lietuvos ūkininkų ūkiuose jau nustatyti trys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai.  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina visus kiaulių laikytojus griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, o pastebėjus neįprastus gyvūno elgesio ar sveikatos pokyčius – kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją arba VMVT, kurie paims mėginį dėl AKM. Ūkininkai, nieko nesiėmę, kad liga būtų suvaldyta, negalės gauti jokių nuostolių kompensacijų iš valstybės.

Kiaulių laikytojai turi nuolat stebėti kiaulių sveikatos būklę ir atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius: padidėjusią temperatūrą, apatiją, atsisakymą ėsti ir pan. VMVT teigimu, kad kai kurie laikytojai vis dar vengia apie tai iškart pranešti, bando gydyti gyvūnus savarankiškai. Toks elgesys gali sukelti labai rimtų pasekmių – uždelstas AKM protrūkio nustatymas gali lemti ligos išplitimą į kitus ūkius, o tai sukels didžiulius nuostolius visam regionui.

„Svarbiausia – nebijoti pranešti. Mūsų tikslas tikrai nėra atvykus į ūkį bausti, o kuo greičiau užkirsti kelią galimam ligos plitimui“, – sako Vaidotas Kiudulas, Lietuvos vyriausiasis veterinaras.

VMVT primena, kad tik griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis gali apsaugoti ūkį nuo AKM grėsmės. Būtina vengti kontakto su šernais, nenaudoti tų pačių drabužių ir batų išvykai į mišką, dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkį, nešerti kiaulių maisto atliekomis.  Naujai įsigytas kiaules patartina kurį laiką laikyti atskirai ir atidžiai stebėti jų būklę. Jei pastebimi ligos požymiai, sergančius gyvūnus būtina atskirti nuo sveikųjų, kol bus išsiaiškinta ligos priežastis.

Svarbu tai, kad ūkinių gyvūnų savininkai gali gauti kompensacijas už nuostolius, patirtus jų ūkyje likviduojant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį. Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą  kompensavimo tvarką kiaulių laikytojai gali gauti kompensacijas už:

-sunaikintus ūkinius gyvūnus;

-sunaikintus gyvūninius produktus: mėsą, pieną, kiaušinius;

-sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas;

-atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją;

-ūkinių gyvūnų nužudymą;

-nugaišusių ar nužudytų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje);

-užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.

Tačiau kompensacijos ūkininkas gauti negalės, jei bus nustatyta, kad ligą sukėlė tyčiniai veiksmai, t. y. savininkas  savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlimo ar išplitimo arba trukdė VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones. Taip pat jeigu paaiškės, kad ūkinio gyvūno savininkas, jį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienerius metus jie buvo už tai bausti (išskyrus tuos atvejus, kai asmeniui pritaikyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba ūkinio gyvūno savininkas pašalino VMVT nustatytus biologinio saugumo priemonių reikalavimų pažeidimus per VMVT nustatytą laikotarpį).

Daugiau rekomendacijų šalies kiaulių laikytojams pateikiama VMVT interneto svetainėje.