Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) pasisako už visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tačiau siūlo nedaryti skubotų sprendimų šioje srityje, kad tai būtų naudinga valstybei, o ne Registrų centrui ir notarams. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) pasisako už
visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tačiau siūlo nedaryti
skubotų sprendimų šioje srityje, kad tai būtų naudinga valstybei, o ne
Registrų centrui ir notarams.
LNTAA siūlo išsivysčiusių šalių pavyzdžiu jį pradėti taikyti tik
atsigavus nekilnojamojo turto rinkai – 2010-ųjų pabaigoje-2011-ųjų
pradžioje. Taip pat siūloma bent 3-5 metus taikyti mažą mokesčio
tarifą: pradėti nuo 0,05 proc. nekilnojamojo turto vertės mokesčio.
Vėliau jį didinti ir taip stabdyti nekilnojamojo turto kainų augimo
tempus, kad jie neaplenktų bendros šalies ekonomikos plėtros.
Šiuo metu siūlomi du nekilnojamojo turto mokesčio variantai: brangaus
nekilnojamojo turto arba antrojo būsto apmokestinimas. LNTAA
prezidentas Vytas Zabilius įsitikinęs, kad tiek vienas, tiek kitas
apmokestinimo variantas turi didelių trūkumų: "Jei toks mokestis būtų
įvedamas, jis turėtų būti vienodas ir nustatomas remiantis Registrų
centro Masinių verčių registro duomenimis. Mokestis galėtų siekti
0,05-0,1 proc. būsto vertės. Tokiu atveju buto, kurio vertė pagal
Registrų centro duomenis siekia 300 tūkst. Lt, metinis mokestis būtų
150-300 Lt. Lenkijoje, pavyzdžiui, tipinio buto metinis mokestis
nesiekia 100 Lenkijos zlotų (apie 80 Lt)".
V. Zabiliaus
įsitikinimu, brangaus – daugiau kaip milijonu litų įvertinto – turto
mokestis paskatins gyventojus pasidalyti turtą tarp šeimos narių
pasirašant vedybų ar dovanojimo sutartis: pavyzdžiui, jei namo vertė 3
mln. litų, pagal vedybų sutartį jį galima padalyti dviem sutuoktiniams
ir pagal dovanojimo sutartis – dar dviem jų vaikams. Tokiu atveju iš
visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo pasipelnys tik Registrų
centras ir notarai, bet valstybei tai neduos jokios naudos.
LNTAA prezidentas teigia, kad antrojo nekilnojamojo turto objekto
apmokestinimas irgi turi trūkumų: būtų realu jį įvesti tik antram
tokios pat paskirties būstui: antrajam butui, namui ar sodo namui. "Jei
mažame bute gyvenantis žmogus turi dar ir nedidelį sodo namelį, negi
jis bus suinteresuotas už jį mokėti mokestį? Tokiu atveju žmogus
perrašys namelį anūkui, ir valstybė vėl nieko negaus", – aiškina V.
Zabilius.
"Dauguma valstybių yra įvedusios nekilnojamojo
turto mokestį, tačiau jis dažniausiai yra visuotinis, neskirstant
nekilnojamojo turto į "pigų" ir "brangų", – sako LNTAA prezidentas.
V. Zabiliaus įsitikinimu, lėšos, surinktos įvedus nekilnojamojo turto
mokestį, turėtų patekti į savivaldybių biudžetus ir turi būti skirtos
daugiabučių kiemų, gatvių ir aplinkos tvarkymui, miesto inžinerinių
tinklų plėtrai ar renovavimui.
