R. Paksas, G. Vainauskas ir A. Zabulis teisme neigia kaltinimus dėl prekybos poveikiu

Kaltinimų prekybos poveikiu byloje sulaukę buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas, taip pat verslininkas Antanas Zabulis kaltės nepripažįsta. Tačiau parodymus teismui duos.

„Kaltinimus supratau, kaltės neprisipažįstu“, – vienas po kito pareiškė kaltinamieji, išklausę prokuroro paskelbto kaltinamojo akto.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti šių trijų kaltinamųjų baudžiamąją bylą. Visi kaltinamieji pageidauja duoti parodymus po liudytojų apklausos.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sakė, kad byla bus nagrinėjama pagal du joje esančius epizodus – iš pradžių liudytojai bus apklausiami pagal vieną epizodą, paskui dėl jo parodymus duos kaltinamieji dėl to epizodo. Tik ištyrus šį epizodą, bus nagrinėjamas antrasis – bus apklausiami jame minimi liudytojai, tada bus apklausiami kaltinamieji. Byla toliau bus nagrinėjama vasario 12 dieną.

Į pirmąjį posėdį atvyko visi trys kaltinamieji su savo advokatais. G. Vainauską gina du advokatai.

G. Vainauskas žurnalistams sakė, kad vykdęs tik žurnalistinį tyrimą ir su kaltinimais nesutinka. Jis sakė norėjęs sužinoti R. Pakso nuomonę, kaip jis reaguos į situaciją. Jeigu nebūtų buvę teisėsaugos įsikišimo, pasak G. Vainausko, būtų pasirodęs straipsnis.

G. Vainauskas sako, kad jis jaučiasi teisus ir niekuo nenusikaltęs ir tikįs teisingumu.

„Yra pokalbis, kaip jis rutuliojosi, čia kita kalba. Bet iš to kurpti bylą…tai yra primityvu ir politinis bandymas kažką pamokyti“, – sakė G. Vainauskas. Jis mano, kad jo byla baigsis „šnipštu“. Jis sakė, kad jau 30 metų kaip žiniasklaidos grupės vadovas kovoja su korupcija.

„Aš nepriimu, nesutinku ir niekad nepriimsiu“, – apie kaltinimus žurnalistams sakė R. Paksas. Jis mano, kad jo byla susijusi su siekiu jį pašalinti iš dalyvavimo rinkimuose. Jis sakė nieko nežinąs apie G. Vainausko esą vykdytą žurnalistinį tyrimą.

G. Vainauskas ir jo gynėjas prie bylos prašė prijungti lietuvių kalbos specialisto išvadą. Ją parengė žymus kalbininkas Antanas Smetona. R. Pakso advokatas Rolandas Tilindis prašė iškviesti į posėdį A. Smetoną ir jį apklausti.

Teisėja nusprendė prie bylos prijungti šią specialisto išvadą, prašymas dėl A. Smetonos apklausos kol kas netenkinamas.

Prokurorai įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo juos paveikti ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad pinigai būtų perduoti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Tačiau, pasak STT, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado.

Teisėsauga įtaria, jog už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie buvo pašalinti.

Pernai vasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas užtruko, nes buvo kreipiamasi į Europos Parlamentą dėl Europos Parlamento nario R. Pakso neliečiamybės panaikinimo. Šią vasarą gavus Europos Parlamento leidimą, buvo atlikti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir baudžiamoji byla pasiekė teismą.

Kaip skelbė STT ir prokuratūra, R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.

Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas A. Zabulis. Teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.

STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais.

„Kaip aš galiu paveikti  FNTT? Matyt, kažkas įsivaizduoja, kad aš esu galingesnis nei esu“, – žurnalistams sakė G. Vainauskas.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

Visi trys kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus. R. Paksas tvirtina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.

R. Paksas prieš Vilniaus apygardos teismą stos antrą kartą – 2004 metais teismas nagrinėjo nušalintojo prezidento bylą, kurioje jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Vėliau jis buvo išteisintas.