Anykščių ”Norfoje” įsikūrusioje “Vaivorykštės” klubo kerautuvėlėje daug kruopštumo ir laiko pareikalavęs kalėdinis vainikas ir popierinių snaigučių.
Lietuvoje Kalėdos – viena iš centrinių švenčių, kurių metu praktiškai kiekvienuose namuose tradiciškai puošiama eglutė. Tai nėra labai sena tradicija, tačiau jau giliai įleidusi šaknis. Šį kartą žvilgsnis – į eglutę puošiančius žaisliukus.
Ir puošimas turi madas
Kaip sakoma, meilėje ir eglutės puošime taisyklių nėra. Eglutės puošimo tradicijos mutavo nuo elementarių dalykų iki sudėtingų stiklinių konstrukcijų. Šiuolaikiniai prekybos centrai pateikia didžiulį žaislų pasirinkimą, kaip puošti savo žaliaskarę. Tiesa, mada – įnoringa panelė, todėl egzistuoja ir kasmet keičiasi eglučių puošimo tendencijos, stiliaus kryptys. Šiemet interjero dizaineriai prognozavo, kad žmonės vis drąsiau eksperimentuos ir namų puošyboje vyraus nebe blizgučiai iš prekybos centrų, bet pačių kurtos dekoracijos, rankų darbo eglutės žaislai. Žodžiu, ratas apsisuko ir nuo to, kas buvo nepasiekiama prabanga sodiečiui, fabriko dirbinių, vėl grįžtama prie to, ką žmogus gali pasigaminti savo rankomis.
Kalbinti anykštėnai tvirtino, kad puošdami eglutę stengiasi vadovautis intuicija ir derina pirktinius žaislus su savo gamybos.
Anykščių menų inkubatoriuje dirbanti anykštėnė Aldona Dilienė kalbėjo, jog linkusi puošti eglutę savo rankų darbo papuošalais, bet neapseinanti ir be pirktinių žaislų. „Vaikystėje eglutę puošdavome paprastai – saldainiais, riešutais, buvo keletas pirktinių ir labai branginamų žaisliukų. O dabar stengiuosi puošti savo gamintais žaisliukais, idėjų turiu visokiausių“, – sakė A. Dilienė.
Sakralinio centro darbuotoja Danutė Janušytė-Karčemarskienė kalbėjo, jog jų šeimoje eglutės puošimo tradicijose yra visko po truputį. „Prigalvojame papuošimų patys, tačiau negaliu sakyti, kad išsiverčiame be pirktinių girliandų ar žaisliukų. Tiesa, noras puošti vien savo rankomis gamintais žaisliukais, yra, tik dar nerealizuotas“, – juokėsi moteris.
Tuo tarpu rajono Tarybos narys Dainius Žiogelis juokauja, kad „dar iki savos gamybos žaislų nepriėjom“, tad tenkinasi pirktiniais žaislais. Pasak D. Žiogelio, šiemet jų šeima vėl į namus susigrąžino eglę, nes pastaraisiais metais puošdavo tik šaką. „Žaisliukų turim įvairių, yra likusių net ir nuo mamos jaunystės. Ir šiemet pirkom raudonų burbulų. Perkant prioritetas buvo, kad žaislai būtų nedūžtantys, nes namuose turim gerą žaislų patikimumo tikrintoją“, – juokavo D. Žiogelis.
Anykščių „Naujų vėjų“ bendruomenės pirmininkė Irma Laurinavičiutė išdėstė dar kitą požiūrį į eglutės puošimą. Pasak jos, ant eglutės žaislų gali ir nebūti, bet svarbiausia, kad būtų girliandų. „Eglutę puošiu tik savos gamybos žaislais, sakykim, turiu medinių, bet man svarbiausia, kad ji būtų šviečianti. Girliandomis apkabinėju ne tik eglutę, bet ir visus namus“, – teigė I. Laurinavičiūtė.
Į Lietuvą – iš Vokietijos
Manoma, kad eglutės puošimo tradicijos į pasaulį pasklido iš Vokietijos. Pirmą kartą, kaip teigiama, eglutė buvo papuošta tik 1500 m. Teigiama, kad pirmasis eglutę per Kalėdas papuošė Martynas Liuteris, protestantų reformacijos pradininkas. Beje, šiemet Lietuvoje švenčiamas 500 metų reformacijos jubiliejus, tad verta pažvelgti į šio Kalėdų atributo atsiradimo istoriją.
Pasakojama, kad M.Liuteris, Kalėdų naktį vaikštinėdamas miške, taip susižavėjo sniegu pasidabinusiomis eglutėmis, kad pats nusikirto eglutę ir namuose ją pasipuošė žvakėmis.
Tiesa, egzistuoja ir kita versija, kuri teigia, kad pirmą kartą kalėdinė eglutė buvo papuošta kaimyninėje Latvijoje 1510 m.
Tradicija puošti eglutę populiarėjo gana lėtai. Strasbūro katedroje eglutė Kalėdoms pirmą kartą buvo papuošta 1539 m. O štai Anglijoje, Kanadoje ir JAV kalėdinių eglučių puošimas tapo populiarus tik XIX a. antroje pusėje.
Iš pradžių eglutės buvo puošiamos žvakėmis, vėliau žvakes pakeitė vaisiai, riešutai, meduoliai, . Vėliau šie valgomi žaisliukai buvo pakeisti dekoracijomis iš stiklo, kurios priminė obuolius. Tik nuo XVIII a. kalėdinė eglutė buvo pradėta puošti blizgiomis girliandomis, elektrinėmis lemputėmis ir saldainiais.
Žaislų muziejų pirmieji
apžiūrėjo viešintiškiai
Etnologai teigia, kad senovinėse baltiškose Kalėdose eglutės puošimo tradicija egzistavo, tačiau tuo metu eglučių niekas netempė į namus, o tiesiog puošė miške.
Lietuvoje per Kalėdas eglutė ir jos šakos buvo pradėtos puošti tik XX a. pradžioje. Iš pradžių ši mada išpopuliarėjo tarp didikų, tačiau vėliau, nusižiūrėję nuo ponų, eglutę pradėjo puošti visi.
Kadangi stiklinių žaislų buvo reta, paprasti žmonės ant pušies ar eglės kabindavo saldainius, popierines girliandas, obuolius. Kaime buvo įprasta, kad saldainius nuo eglutės vaikams leisdavo valgyti tik po Kalėdų.
Panevėžio rajono Miežiškių miestelyje veikiantis Kalėdų eglutės žaislų muziejus – vienintelis toks muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Muziejaus kolekciją sudaro maždaug 1500 eglutės žaisliukų ir kitų papuošimų. Muziejus atidarytas 2014 metais, jo įkūrėja – 30 metų bibliotekinio darbo stažą turinti miestelio bibliotekininkė Violeta Karklytė.
Ji pasakojo, kad vietos bensruomenė sunešė 200 žaisliukų. Juos sudėlioti reikėjo atskiros patalpos, taigi muziejui tiko senas ūkinis pastatas. Seniausi žaislai gaminti 1936 metais. Ekspozicijoje – ir atvirukai su sveikinimais. Jie gaminti prieškario metais Vokietijoje ar Prancūzijoje, bet su lietuvišku užrašu „Su Šv. Kalėdomis“.
