Suniokotas koplytstulpis – signataro tėviškės vizitinė kortelė (Nr. 102, 2017-12-23)

Iš Utenos – Ukmergės kelio pasukus į Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio gimtinę, akis užkliūva už koplytstulpio, kurio viršutinė dalis voliojasi jo apačioje. Neaišku, gamta ar žmonės koplytstulpį suniokojo, tačiau toks vaizdelis Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse užsukančius į Užunvėžius nuteikia labai nemaloniai. Dėl jo „Anykštai“ skambino ir į signataro tėviškę užsukusi vilniečių pora.

Pasak vietinių gyventojų, koplytstulpio viršutinė dalis žemėje guli jau seniai. „Čia jau prasideda Skiemonių seniūnijos valdos, o žemė dabar lyg ir priklauso buvusiam Anykščių savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Juodeliui, – tačiau ne ūkininko juk darbas koplytstulpius prižiūrėti ir remontuoti“, – sakė vienas prošal važiavęs vietos gyventojas.
Pasak V. Juodelio, žemė kurioje stovi koplytstulpis, galbūt ir jo, o gal kelių apsauginėje zonoje. „Kaip ten bebūtų, koplytstulpiui nesu abejingas ir norėčiau, kad jis būtų toks, koks ir turi būti, – sakė ūkininkas. – Koplytstulpis pastatytas garsaus režisieriaus Arūno Matelio motinos iniciatyva, ten anksčiau buvo jų žemė, kurią vėliau jie persikėlė į kitą vietą. Aš kalbėjau su A. Mateliu dėl šio koplytstulpio, jis žadėjo paskambinti arba užvažiuoti, tačiau iki šiol jo nesulaukiau. Tad savo iniciatyva nedrįstu ką nors daryti“… V. Juodelis sakė, kad šventinto koplytstulpio „mūkelę“ priglaudusi netoliese gyvenanti moteris, kad šventas daiktas nesivoliotų pievoje.
Skiemonių seniūnijos seniūnas Stasys Steponėnas sakė, kad sugriuvusį koplytstulpį, 2000–aisiais pastatytą Sarickų kaimo kryžkelėje, jis žino. „Stovi jis privačioje žemėje, tad jos savininkas tegu ir pasirūpina jo likimu“, – teigė seniūnas.
Jo pozicija lyg ir keistoka. Ar ne jis turėtų imtis tarpininkavimo ir iniciatyvos, kad toks koplytstulpis nebūtų Nepriklausomybės akto signataro S. Kairio gimtinės vizitine kortele?
Pasak Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausios specialistės Daivos Stankevičienės, stogastulpiai ir kaimo kryžiai nėra įrašyti į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą, tad jų priežiūra turėtų rūpintis juos pastačiusios kaimų bendruomenės ar žemės savininkai. „Saugotini ir į kultūros paveldo sąrašą įrašyti stogastulpiai ar kryžiai, kaip įprasta, žymi istorinių asmenybių gimtines ar žymių valstybės įvykių vietas, – pastebėjo D. Stankevičienė, pridūrusi, kad Lietuvos atgimimo metais pastatyti kaimo kryžiai ar koplytstulpiai gali būti apleisti ar suniokoti. Jos nuomone, tokiais statiniais pasirūpinti privalėtų kaimų bendruomenės ar tie, kurie juos pastatė. Laiko ar žmonių suniokoto koplytstulpio nuotraukas patalpinus „Anykštos“ internetiniame portale, skaitytojai piktinosi situacija: „Atgimstant Lietuvai, Sarickų kaimo gyventojai pasistatė nevykusio projekto stogastulpį ant istorinės kryžkelės. Prieš dešimtmetį kelininkai pastatė tarptautinį kelią atkirsdami jau nulūžusį stogastulpį nuo kaimo. Kaimas beveik sunyko ir niekam to statinio nebereikia, tad reikia nugriauti, jei statytojai nesirūpina, nebejuokinti žmonių“, – parašė viena.
O kita skaitytoja pasiūlė ir tokią išeitį. „Ne žmonių čia reikalas kištis! Pamatė Dievas tokius surūdijusius kryžius, tokį nusilupusį užrašą ir paliepė vėtrai nutrenkti tokį koplytstulpį! Kad gėdos nedarytų ir žmonių nepiktintų. Iškilmingai sudeginkit, o kryžius į aukcioną, kad žibalas ir degtukai atsipirktų“.