Anykščių rajono krepšinio pirmenybių aštuntojo turo rungtynėse apsilankęs Raimondas Guobis aprašė savo įspūdžius.
„Nors sekmadienį buvo nelengva, puikiai Anykščių rajono krepšinio pirmenybėse rungtyniaujanti ir turnyrinėje lentelėje pirmaujanti Svėdasų komanda pateisino savo šūkio žodžius ( Kas nugalės? Svėdasai.) ir aštuntojo turo rungtynėse eilinį kartą nugalėjo. Sunkioje kovoje įveikti kaip iš stygų rungtyniavę „Švietimo” komandos krepšininkai. Yra daug vilties, kad ir šiemet svėdasiškiai taps čempionais, kaip ir pernai, kovo 11 – ąją dieną iškovos nugalėtojų taurę…
Erdvioje, jaukioje „Nykščio namų” arenoje, palaikant nemažam būriui aistruolių antrose sekmadienio popietės rungtynėse susitiko praeitų metų pirmenybių finalininkai – „Švietimo” ir „Svėdasų” komandos. Svėdasiškiai į aikštelę išbėgo puikiai nusiteikę ir varžybas pradėjo mažesniu, mobilesniu penketu – du vikrūs įžaidėjai Mantas Baleišis ir charizmatiškasis Pijus Kiaušas, neblogas metikas iš toli Ignas Gutmanas, niekad energijos ir agresyvumo nestingantis Audrius Jakštonis ir bene svarbiausias strategas, „komandos smegenys” – žaidžiantis treneris Paulius Martinonis.
Po M.Baleišio ir A. Jakštonio tritaškių bei dviejų taiklių Igno Gutmano baudos metimų čempioniškai spurtavę svėdasiškiai išsiveržia į priekį 8 : 4. Po žaibiško P. Kiaušo prasiveržimo ir P. Martinonio „triraškio” jau 13 : 8, o kielinukas baigiasi švieslentėje spindint skaičiams 23 : 14. Tiesiog pribloškiantis buvo paskutinis Pauliaus Putrimo metimas aidint sirenai, kuomet iš toli svėdasiškio sviestas kamuolys atsimušęs nuo lentos įkrito į krepšį. Aistruoliai ir matyt ne tik jie, prisiminę šių komandų susitikimą pareitų metų finale, kuomet „švietimiečiai” buvo tiesiog „uždusinti”, beveik patikėjo lengva svėdasiškių pergale.
Antrojo kielinuko pradžia svėdasiškių aistruoliams sukėlė tokį pasigėrėjimą, kad jau pergalės giesmes norėjosi užtraukti. Mat komandoms vos išbėgus į aikštelę po sėkmingos pirmosios atakos svėdasiškių skirtumas ūgtelėjo iki dviženklio – 25 : 14, po to padidėjo dar vienu tašku 29 : 17 ir galiausiai šoktelėjo iki didžiausio rungtynėse, net 34 : 19. Tuomet svėdasiniai apsiramino, patikėję sėkme sumažino spartą ir perleido iniciatyvą priešininkams, net ėmė žaisti jų diktuojamu ritmu. Tai netrūko atsirūgti, mat sirenai skelbiant didžiąją pertrauką tos persvaros beveik neliko 36 : 30.
Pajutę savo žaidimą trečiajame kielinuke „švietimiečiai” rungėsi dar sėkmingiau. Jie, žaisdami pagal įprastą schemą, laikydamiesi drausmės palengva mažino skirtumą – gebėjo apsiginti ir po to gerai įžaidę kamuolį sėkmingai atakuoti iš toli. Trys tritaškiai be atsako. Nejaugi viskas apsivers negrįžtamai? „Sugrįžę į žaidimą”, sugrąžinę intrigą ir karštą jaudulį, anykštėnai žaidė labai apgalvotai ir sėkmingai ir matyt mintyse ėmė galvoti apie pergalę, nes pasibaigus trečiajai atkarpai rezultatas jau buvo lygus 44 : 44. Abiejų komandų strategams minutėlė laiko pagalvoti, veik visi sėdi ant suolelio, ilsisi, vandenį gurkšnoja ir tariasi kaip žaisti toliau. Anykštėnams tarsi ir aišku – jie teisingame kelyje, bet kokių veiksmų imtis svėdasiškiams. Rodosi, kad nuspręsta pagerinti gynybą, geriau įžaidinėti kamuolį ir mesti tik iš patogių padėčių. Tačiau išbėgus į aikštelę Radvilų žemės komanda tebeslysta žemyn. Sugebėję atkarpą laimėti sausu rezultatu 14 : 0 „Švietimo” krepšininkai įgyja keturių taškų skirtumą. Tuomet spurtuoja svėdasiškiai ir per didelius vargus trečiąją minutę I. Gutmanas pagaliau rezultatą išlygina 48 : 48, o A. Jakštonis ir persveria. Dar viena ataka ir I. Gutmanas dar kartą meta taikliai – jau 54 : 50. Nieko nelaukę „švietimiečiai” ima minutės pertraukėlę, po kurios P. Martinonis tuoj pat į jų krepšį įsūdo tritaškį ir skirtumas padidėja iki šešių taškų. „Švietimiečiai” žaidžia įprastą, sėkmę lėmusį žaidimą, tačiau jiems nebekrenta. Ramūnas Šližys įmeta iš po krepšio, P. Kiaušas atsako panašiu metimu ir jau 61 : 57. Slidus rezultatas ir dar trys minutės. Įtampa kyla, o rungtynės palengva virsta tikriausiu trileriu, mat iš vidutinio nuotolio pataikius Justui Guobužui rezultatas jau 61 ; 59. Nejaugi pergalė išsprūs. Minutės pertraukėlė. Du maži berniukai išbėgę į aikštelę mėto į krepšį kamuolį, abiejų komandų žaidėjai tariasi. Vos išbėgus į aikštelę skubotai, pro šalį švystelį P. Martinonis, matyt ir jo ranką drebina jaudulys. Mindaugas Sargūnas du kartus nepataiko iš jam įprastų taikliems metimams vietų, A. Jakštonis atsilygina tuo pačiu, ir rezultatas vėl lygus 61 : 61. Jaudulio paveikti „švietimiečiai” aikštelės vidury „dovanoja” kamuolį – meta priešininkui tiesiog į rankas ir geroje pozicijoje atsidūręs P. Martinonis sustabdomas tik bauda. Įmeta vieną iš dviejų ir priešininkai pasileidžia į lemtingą ataką. Labai sėkmingai visas rungtines „centravęs” aukštas ir stambus Paulius Leonavičius atsimuša į dvigubą svėdasiškių gynybą, meta netaikliai, o P. Kiaušas greitame prasiveržime pelno du taškus. Labai abejotina pražanga ir R. Zlatkus du kartus meta taikliai 64 : 63. Paskutinįjį tašką taikliu baudos metimu deda P. Martinonis ir nežiūrint paskutiniųjų priešininkų pastangų pergalę rezultatu 65 : 63 švenčia svėdasiškiai.
Rungtinių viduryje pakalbinau P. Martinonį, paklausiau kodėl po sėkmingos pradžios nepavyko pabėgti tolyn. Svėdasiškis pažymėjo, kad pirmiausia tai lėmė spragos gynyboje ir nesėkminga kova dėl kamuolių. „Neapsigynėm, nepataikėm, o jiems sukrito tritaškiai.” Klaustelėjau ar nevertėtų padidinti žaidimo spartos? Žaidžiantis treneris atsakė, kad tai tikrai duotų gerų rezultatų, tačiau tam reikia daug jėgų. Jų tądien tarsi ir stygo, tačiau šį kartą nusišypsojo sėkmės deivė Fortūna.
Beje, švietimo komanda sekmadienio rungtynėse atrodė labai gerai. žaidė protingai, tempas nebuvo ypatingai aukštas, todėl pavyko ir vyresnio amžiaus vyrams iki pat rungtinių pabaigos išsaugoti pakankamai jėgų. Taip pat drausmė – gerai įžaidžiant kamuolį metimai buvo metami arba iš po krepšio, arba visai laisvai iš trijų taškų zonos. Toks įspūdis, kad „švietimiečiai” apskritai neišmetė nei vieno avantiūriško metimo. O jei neįkrito, tai tiesiog neįkrito.
Kaip rodo statistika, tai svėdasiškiai buvo gerokai taiklesni, tačiau ryškiai pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 48 : 60. Jų dvimetriniai „bokštai” broliai Marius ir Tomas Trumpickai buvo visiškai tušti – net iš labai neblogų padėčių metė ir metė pro šalį, visi aštuoni brolių metimai buvo netaiklūs. Ne jų diena – geriau būtų į krepšį ne mėtę bet dėję, jiems tai puikiai išeina. Vienas kitas toks įgrūdimas iš viršaus būtų labai efektinga, nes rungtynėse tokio džiaugsmo neišvydome.
Abi komandos žaidime buvo nemažai klaidų. Keliuose epizoduose pagalvojau, kad teisėjai šiek tiek palaikė anykštėnus, iškalbinga, kad „švietimiečių” lyderis R. Šližys iš 20 pelnytų taškų net 13 įmetė netrukdomas – nuo baudos metimo linijos. Šiose rungtynėse pirmaujanti komanda keitėsi net 12 kartų, lygus rezultatas buvo penkis kartus, „švietimiečiai” pirmavo vos dvi minutes, o svėdasiškiai net 34. Gražiausias rungtinių epizodas žinoma buvo taiklus Pauliaus Putrimo metimas iš toli aidint sirenai. Čempionatas puikus, žaidimo lygis aukštas, todėl tikrai verta pasinaudoti proga ir šventadienio laisvalaikį praleisti smagiai – išpažįstant mūsų tautos religija vadinamo krepšinio įdomybes ir smagumus.”
