Vertinant naujausius apklausų duomenis, galima teigti, kad „valstiečiai“ atsirėmė į „stiklines lubas“ ir ateityje auginti populiarumo reitingo nebeturėtų. Dalis „valstiečius“ rėmusio elektorato, tikėtina, valdantiesiems neišbrendant iš skandalų, grįžta prie nuosekliai augančios Tvarkos ir teisingumo partijos, kurios populiarumas didėja gerėjant jos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio įvaizdžiui.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už ją ketino balsuoti beveik penktadalis (18 proc.) visų rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų.
Antroje ir trečioje vietose pagal populiarumą būtų dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šių dviejų politinių partijų populiarumo reitingas susilygino ir siekia 13 proc.
Dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų rinkėjų palaikymą – partija Tvarka ir teisingumas (8 proc.) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (8 proc.).
Toliau išsidėsčiusios partijos neperžengtų 5 procentų palaikymo ribos. Tai Darbo partija (4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (4 proc.), Lietuvos centro partija (4 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga (3 proc.).
Apklausos duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų nedalyvautų Seimo rinkimuose arba dar yra neapsisprendę, už ką balsuotų.
Lyginant pastarųjų dviejų mėnesių apklausų duomenis, galima teigti, kad partijų populiarumo vertinimo tendencijos iš esmės nesikeitė. Opozicijoje esantys konservatoriai stabiliai ir ganėtinai saugiai įsitvirtino pirmojoje reitingų lentelės vietoje. Antrą ir trečią vietas dalijasi labai panašų rezultatą turintys socialdemokratai ir valdančiąją daugumą turintys „valstiečiai“.
Beje, socialdemokratų reitingai šiek tiek skiriasi nuo kitų bendrovių vykdytų pastarųjų apklausų. Pavyzdžiui, remiantis naujausia DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 19-27 dienomis atlikta apklausa, socialdemokratų populiarumas yra 5 procentiniais punktais žemesnis ir siekia vos 8 proc. Šioje apklausoje konservatorių reitingas siekia 17,3 proc., o antroje vietoje su 15,4 proc. rikiuojasi „valstiečiai.
Panašius reitingų skirtumus buvo galima fiksuoti ir lyginant sausio mėnesio apklausų duomenis.
Tačiau kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, tokio duomenų išsiskyrimo pernelyg nesureikšmina. Pasak jo, apklausų duomenų neatitikimas nėra didelis, nes, išskyrus socialdemokratų vertinimą, visos kitos partijos „Baltijos tyrimų“ apklausoje išlaiko labai panašias tendencijas.
Sociologas sakė neturįs konkretaus paaiškinimo, kodėl skirtingose apklausose skiriasi Socialdemokratų partijos vertinimas. Anot jo, tai gali būti susiję tiek su truputį išsiskiriančia apklausų vykdymo metodika („Baltijos tyrimai“ apklausą įgyvendina turėdami daugiau apklausos taškų nei kitos bendrovės), tiek su tuo, kad, skilus socialdemokratų partijai, žmonės dar ne visai susigaudo, kurie Seime esantys socialdemokratai yra valdantieji, o kurie – opozicijoje.
„Vieni socialdemokratus gali įsivaizduoti kaip opozicinius, kiti gali juos tiesiog priskirti prie „valstiečių“ ir sakyti, kad tai tiesiog tie patys valdantieji“, – samprotavo sociologas, pridurdamas, kad tai gali turėti tam tikros įtakos ir apklausų rezultatams.
„Akivaizdu, tai, kad „valstiečiai“, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ dalijasi panašiu elektoratu. Todėl, samprotavo R. Mačiūnas, arba socialdemokratai atima rinkėjus iš „valstiečių“, arba atvirkščiai – „valstiečiai“ iš socialdemokratų“ – pabrėžė R. Mačiūnas.
Sociologo nuomone, sekant visuomenės nuomonės tendencijas galima sakyti, kad „valstiečiai“ atsirėmė į akivaizdžias lubas ir, pavyzdžiui, pirmalaikių rinkimų atveju valdantieji vargu ar padidintų savo mandatų skaičių.
Dėl to sociologas nepriėmė „už gryną pinigą“ Ramūno Karbauskio kalbų, kad išankstinių rinkimų atveju „valstiečiai“ surinktų daugiau balsų nei per pastaruosius parlamento rinkimus.
„Dabar nusivilta „valstiečiais“ ir tokio palaikymo, koks jis buvo pirmą pusmetį po rinkimų, nebėra. Praėjus metams po rinkimų akivaizdžiai matėsi, kad „valstiečiai“, kad ir ką kalbėtų R. Karbauskis, pakartoti tokio laimėtų mandatų skaičiaus nebeturi jokių šansų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad vykstant rinkimams Premjeras Saulius Skvernelis buvo pirmas sąraše. Ar jis būtų toje pačioje vietoje toliau – neaišku“, – teigė sociologas.
Tai, kad „valstiečių“ reitingai atsirėmė į stiklines lubas, liudija ir augantis partijos Tvarka ir teisingumas reitingas. Kitaip tariant, galima matyti, kaip elektoratas, pastarųjų rinkimų metu rėmęs „valstiečius“, grįžta prie kitų panašų rinkėją turinčių partijų.
Partija Tvarka ir teisingumas, praėjusiuose rinkimuose sulaukusi 5,3 proc. visuomenės palaikymo, nuosekliai reitingą augino nuo 2017-ųjų lapkričio, kai jos palaikymas siekė tik 4,7 proc. Šis „tvarkiečių“ ūgtelėjimas iššoka iš paklaidos ribos ir, galima sakyti, partija su kiekvienu mėnesiu tampa vis populiaresnė.
Tai gali būti susiję tiek su „valstiečių“ ir jos lyderių nekonstruktyvia politika, tiek su pakankamai aktyviu partijos pirmininko R. Žemaitaičio dalyvavimu viešojoje erdvėje. R. Žemaitaitis nevengia aštriai ir populistiškai, negailint kritikos tiek pozicijai, tiek opozicijai, pasisakyti.
Remiantis pastarųjų kelių mėnesių duomenimis, R. Žemaitaičio įvaizdis ir vertinimas visuomenėje gerėjo. Jis tapo vienu iš geriausiai vertinamų šalies politikų. 54 proc. respondentų „tvarkiečių“ lyderį vertina palankiai. Tai geresnis rezultatas nei Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ar užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus.
Tad, galima sakyti, kad R. Žemaitaičio vertinimo gerėjimas tiesiogiai siejasi su partijos populiarumo augimu. Tuo tarpu R. Karbauskis yra tarp politikų, kurie vertinami nepalankiausiai – vos 33 proc. respondentų „valstiečių“ lyderį vertina palankiai ir net 60 proc. – nepalankiai.
