Šis Malaišiečio garbės pasas, išrašytas Juozo Tumo vardu dabar saugomas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejujeNuotrauka autoriaus
Kaune gyvenantis iš Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimo kilęs Tautvydas Rudokas ėmėsi sveikintinos iniciatyvos ir savo lėšomis neseniai pagamino dailius Malaišiečių garbės pasus.
Šiais suvenyriniais dokumentais jis pamalonino iš šios istorinės vietovės kilusius ir Kaune gyvenančius kraštiečius, o taip pat pagerbė kai kurių Malaišių senolių atminimą. Kaip ir dera, pirmasis Malaišiečio garbės pasas buvo išrašytas pačiam garsiausiam žmogui – lietuvių literatūros klasikui, visuomenės veikėjui, tautos švietėjui kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, gimusiam Malaišiuose 1869 metų rudenį. Šis dokumentas perduotas saugoti ir eksponuoti Kaune veikiančiam Vaižganto muziejui, kur, kunigaudamas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas gyveno Dar vienas tokio paso egzempliorius, tiktai paženklintas Nr. 0013, su Juozo Tumo pavarde padovanotas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, veikiančiam Kunigiškių I kaime, įkurdintam restauravus buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą, nes būtent šią mokyklą vaikystėje Tumų Juozukas lankė, vėliau ją globojo.
Tautvydas Rudokas Malaišiečio garbės pasą išrašė ir savo senelio brolio Felikso Gečiūno vardu, taip pat suvenyrinius dokumentus paskyrė motinos Elenos Gečiūnaitės- Rudokienės pusseserėms ir buvusioms kaimynėms Irenai ir Joanai Nakutytėms, savo seseriai Zitai Daliai Rudokaitei, Kaune gyvenančiai, bet gimtinėje nuolat besilankančiai dr. Rimantai Grižaitei. Tokie pat pasai įteikti ir A.Baronui, Z.Pakštui, E.Šinkūnui, V.Čepelytei bei kitiems malaišiečiams.
Įrašai šiuose tikrus pasus primenančiuose, labai profesionaliai sukurtuose ir leidykloje išspausdintuose suvenyriniuose dokumentuose pateikiami dviem kalbomis: lietuviškai ir lotyniškai. Lotynų kalba čia panaudota neatsitiktinai ir gana simboliškai. Mat, Malaišių vietovėje kadaise gyventa sėlių genties, pirmą kartą šis pavadinimas paminėtas Lietuvos karaliaus Mindaugo dokumentuose dar tryliktame amžiuje ir, žinoma, lotynų kalba…
