Kiek tiksliai yra danielių bandoje, nežino net ir patys medžiotojai, tik spėja, kad apie 15.
Ne vienas, važiuojantis keliu Raguvėlės link, pietų pusėje, laukuose, netoli kelio, pastebėjo bandą besiganančių danielių.
Pasirodo, šie danieliai išaugo ne miškuose, o ištrūko ar buvo paleisti iš netoli esančio aptvaro.
„Iš niekus kitur laisvėje jie negalėjo atsirasti, pagal jų elgesį matosi, kad danieliai aptvariniai“, – „Anykštos“ paklaustas, ar medžiotojai žino, iš kur maždaug kilometras prieš Raguvėlę, prieš Juostos upę, atsirado, o tiksliau sakyti, apsistojo, danielių banda, sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus Valdybos pirmininkas, medžioklės žinovas Rimantas Pečkus.
Banda, kurioje ganosi apie 15 danielių, medžiotojai neabejoja, atsirado iš šalia esančio aptvaro. Kitas klausimas, ar žvėrys ištrūko patys, ar juos savininkas paleido sąmoningai. Kaip „Anykštai“ komentavo R.Pečkus, nei medžiotojų draugija, nei aplinkos apsaugos agentūra duomenų, apie ištrūkusius ar išleistus danielius, nebuvo gavusi, kol nesužinojo atsitiktinai.
„Mums patiems buvo netikėtumas. Niekas neinformavo. Pirmą kartą sužinojome apie Naujuosius metus, tada peržiūrėjome filmuotą medžiagą.“, – sakė R. Pečkus.
Pasirodo, kad tie keliolika besiganančių danielių tėra dalis tos bandos, kuri buvo, kai jie pasirodė laukuose. Medžiotojų žiniomis, pirmomis dienomis, kai buvo pastebėta iš kažkur atsiradusi banda, joje buvo apie 40 danielių. Grupė nuo jų atsiskyrė ir, perėjusi kelią, vedantį į Raguvėlę, patraukė Žuvininkų miško link, Surdegio pusėn. Medžioklės žinovas spėjo, kad grupė skilo ieškodama maisto.
Vis dėlto medžiotojai linkę manyti, kad danieliai į laisvę iš aptvaro buvo paleisti sąmoningai, nes savininkas neinformavo apie ištrūkusius iš aptvaro gyvūnus, siekiant, kad medžiotojai žinotų ir nepradėtų šių gyvūnų medžioti, o bandymų danielius kažkaip suginti atgal į aptvarą medžiotojai nepastebėjo.
Medžiotojas sakė, kad danieliai yra labai sėslūs gyvūnai ir todėl nenuostabu, kad nuo pat žiemos jie laikosi tų pačių vietų. „Jie neina 10 – 20 kilometrų. Tarp Debeikių – Skiemonių, dar nuo sovietinių laikų buvo aptvaras, kuris išardytas prieš kokius 25- erius metus. Danieliai per tiek metų nuo aptvaro pajudėjo tik kokius 5- is kilometrus. Jų dabar ten gal net per šimtą gyvena, bet buvimo vieta beveik nepasikeitė“, – pasakojo medžiotojas.
Paklaustas, ar iš aptvaro išleista, ar ištrūkusi danielių banda nevirs galvos skausmu toje vietoje dirbantiems ūkininkams, R.Pečkus kalbėjo, kad danieliai laikomi vienais mažiausiai žalos darančių gyvūnų.
Suabejojus, ar aptvaruose augę danieliai bus prisitaikę prie išgyvenimo laukinėmis sąlygomis, medžiotojas kalbėjo, kad aptvaruose nėra sukuriamos palankesnės sąlygos nei miškuose, juose nėra net kokių nors pašiūrių, kad gyvūnai glaustųsi nuo vėjų ar lietaus.
Paklaustas, ar dėl išleistų ar ištrūkusių danielių į laukinę gamtą, nekyla pavojus iškreipti vietos ekosistemą, medžioklės žinovas svarstė, kad kažkokių pavojų neturėtų kilti, kad danieliai turėtų savo vietą gamtoje surasti panašiai, kaip randa stirnos ar elniai.
Dėl kokių priežasčių danieliai galėjo būti paleisti į laisvę (jei iš tiesų paleisti, o ne ištrūko), R.Pečkus galėjo tik spėlioti. Gal jų laikymui aptvaro savininkai gavo europinę paramą ir paprasčiausiai baigėsi privalomas juos laikyti terminas, o gal tiesiog atsibodo juos maitinti. Kaip „Anykštai“ sakė medžiotojas, danielių medžioklė yra licenzijuojama, „Medeinos“ klubas, kurio teritorijoje ganosi ši banda, turėtų gauti leidimą sumedžioti vieną danielių. Pasak R.Pečkaus, daugiau baimių kyla, kad į jų medžioklę neįsisuktų brakonieriai, jei iki šiol to dar nepadarė.
