Saulėtą gegužės vakarą maldininkai susirinko prie mažosios koplytėlės.
Grafo Marikonio dar XIX amžiaus viduryje pastatyta Svėdasų dvaro mažoji koplytėlė atgimsta.
Verslininkas Algimantas Čaplinskas, kilęs iš Svėdasų parapijos, pasitelkęs restauratorius ir gerus savo amato žinovus paskutiniąją gegužės dieną tradiciškais apsilankė atnaujintoje Dievo Motinos šventovėje.
Pasakojama, kad šioje vietoje, paslaptingoje istorinių Salų – Šimonių vieškelių kryžkelėje kartą grįžtančiam iš viešnagės Italijoje grafui Marikoniui pasirodė Dievo Motina. Pasakojama, kad didikas norėjęs tokių pat ir dar didesnių koplytėlių vartų, būtų įrengęs Kalvarijas. Tačiau, matyt, dėl finansinių sunkumų ar kitų priežasčių šio savo sumanymo taip ir neįvykdė.
Pasiliko vieniša, baltasienė, lengvų formų koplytėlė, joje – kuklus altorius ir senutėlė Dievo Motinos Visatos Karalienės su Kūdikiu skulptūra. Žmonės nuo seno mėgo čia melstis, čia pavykdavo išmelsti stebuklu paženklintos pagalbos. Jau po 1990 metų visoje šalyje siautę šventvagiai pagrobė Marijos skulptūrą, jos surasti taip ir nepavyko. Buvo metas kuomet kiekvieną gegužės vakarą čia susirinkdavo pamaldžios moterys bei vyrai garbinti mergelės Marijos į gegužines pamaldas. Tačiau palengva apylinkės sodyboms ištuštėjus, ta tradicija išblėso, koplytėlė rodėsi vis labiau apleista… Svėdasiškio, verslininko Algimanto Čaplinsko sugrįžimas į tėviškę skleidžiasi labdaryste. Jis jau keleri metai – daugelio kultūrinių projektų rėmėjas. Jis nupirko ir nuo žemės paviršiaus nušlavė daugeliui svėdasiškių kliuvusią, didžiuliu aplūžusiu pastatu beveik miestelio centre stūksojusią „Australiją“.
Jis kruopščiai, su didžia atida, istoriniu teisingumu restauravo, naujam gyvenimui prikėlė mažąją kryžkelės koplytėlę. Susirūpinti mažosios bažnytėlės remontu, matyt, stumtelėjo ypatingų atsivėrimų metai – 2017 – ieji. Juk didžiam tikėjimui gelbstint pavyko išsigydyti nuo smarkių sužalojimų patirtų autoavarijoje, palaimintuoju buvo paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis, juk tais metais nuostabias akimirkas išgyveno Mergelės Marijos Dangun Žengimo atlaiduose Agluonoje bei Šimonyse. Kodėl gi nesugrąžinti buvusios šlovės Svėdasams..?
Įvairių lygių meistrai darbavosi kelis mėnesius. Kruopščiai nuskustos sienos, užlipdyti visi nelygumai, nudažyta, uždengtas naujas spalvotos skardos stogas, restauruotas altorius, įdėtos naujos ąžuolinės durys. Jas pagamino stalius Mamertas Kamarauskas, o meniškus apkaustus nukalė garsus kalvis Juozas Stankevičius. Langus papuošė švelniu ažūru melsvuojantys vitražai. Vienas skirtas Švč. Jėzaus širdžiai, antrasis – Dievo Motinai, nedideli rausvi apskritimai, tarsi žaizdos primena tuos sunkius laikus, kuomet visame krašte buvo šaudoma, žudoma, kada kentėjo ir žmonės, ir žemė. Marguojantis stiklas su įprasminta viltimi, kad baisiųjų išbandymų mūsų žmonėms patirti nebetektų.
Vitražų autorius Olegas Katenskij kartu su restauratore Aušra Vyšniauskaite uoliai darbavosi ir atnaujinant altorių. Kruopščiai vieną po kito nuimant dažą paaiškėjo, kad iš didžiulių molio plytų sumūrytas, tinkuotas pagrindas buvo dažytas net septyniomis skirtingomis spalvomis. Į ąžuolo vainikais papuoštu prieangiu koplytėlę paskutinįjį gegužės vakarą susirinko didelis būrys maldininkų, kuris Svėdasų klebonui Raimondui Simonavičiui vadovaujant, giesmininkams melodijas vedant sugiedojo Mergelės Marijos Litaniją, karštai pasimeldė.
Susirinkusieji nuoširdžiai dėkojo mecenatui A. Čaplinskui, kuris papasakojo apie koplytėlės atnaujinimo įdomybes, kalbėjo apie čia įrengtą stalelį, skirtą pagarbaus maldingumo žvakelėms deginti, aukų dėžutę. Ta proga įžiebtos ir iš Šventosios Žemės atvežtos žvakelės.
Restauravimo darbai bus tęsiami, molio trinkelėmis ketinama iškloti aikštelė aplink pastatą, įrengti suoliukus. Taip pat bus intensyviai ieškoma ir prieš keliolika metų pagrobtos originalios Dievo Motinos skulptūros. A. Čaplinskas apie tai kalbėjosi su šalies policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, į paieškas bus įjungtos ir Interpolo pajėgos – relikvijos bus ieškoma visame pasaulyje. Jei prie to dar ir mes prisidėsime maldomis – galbūt įvyks stebuklas.
Pamaldžiosios moterys susirūpinusios klausinėjo, kada gi koplytėlė bus užrakinta, o kada atvira – taip nuo seno būta. Matyt, apie tai bus tariamasi su klebonu ir aktyvesniais parapijiečiais, o užbaigus visus remonto darbus, tikinčiųjų laukia dar viena iškilmė mažojoje šventovėje.
