,,Miško festivalio” metu Rasų šventė buvo minima Inkūnų kaime, Šimonių girioje.
Praėjusį savaitgalį, netoli Lajų tako, vyko „Miško festivalis“, kurio metu buvo kalbama apie miško svarbą.
Toks festivalis Anykščiuose vyko pirmą kartą.
Pievelėje buvo pastatyti trys tipiai – vienas didelis, du mažesni, kuriuose vyko atviros diskusijos apie medžių svarbą bei gamtos išsaugojimą, buvo galima nusipirkti ekologiško, vegetariško maisto.
Penktadienį, birželio 22 diena, apie 16 valandą padiskutuoti apie gamtosaugą buvo susirinkę apie dvidešimt žmonių.
Festivalyje buvo galima išgirsti estų aktyvisto Ygrek pasakojimus apie Estijos miško reformą, per kurią medžių kirtimo amžius buvo sumažintas, bei komunikacijos svarbą, norint pasiekti bendrą tikslą.
Viena iš festivalio organizatorių, iš Anykščių kilusi Simona Vaitkutė pasakojo apie gyvenimo Balyje (Indonezija) įspūdžius bei ten esančią privačią „žaliąją mokyklą“, kurioje ji su savo vyru dirbo penkerius metus. Ši mokykla neturi sienų, ten laisvai gali vaikščioti tiek vaikai, tiek gyvūnai, o vietoje skambučio naudojamas gongas. Mokykla turi daržą. S. Vaitkutė pasakojo, kad „žaliąją mokyklą“ baigę vaikai gali stoti mokytis bet kur – jų žinios geros, tačiau dažniausiai jie renkasi ne prestižines specialybes, kaip, pavyzdžiui, medicina, o nusprendžia imtis savo verslą: vienas vaikinas, pavyzdžiui, nusprendžia atidaryti vištienos patiekalų kioskelį. Šioje mokykloje besimokantys vaikai dažniausiai yra vegetarai, tačiau yra ir tų, kurie valgo mėsą.
Į šią mokyklą vaikai atvyksta iš maždaug 30 šalių, o tokios mokymo įstaigos tikslas – sujungti „tikrąjį“ pasaulį su akademinėmis veiklomis. Mokymosi programa nuolat keičiasi, ji pritaikoma prie bendruomenės poreikių. Vaikai, baigę „žaliąją mokyklą“, yra daug labiau susirūpinę ekologija ir aplinkos tarša.
S.Vaitkutė taip pat papasakojo apie knygą, kurią rašo su vyru Joel Mowdy. Ši knyga yra anglų kalba ir joje pasakojama apie vaiką, kuris su savo šeima persikrausto gyventi į mišką. Vaiko mama – mikologė. Knyga bus apie tai, kaip vaikas suvokia gamtą per mitologinius pasakojimus. Kūrinys turėjo būti skirtas jų sūnui, bet galiausiai apsakymas virto daug ilgesniu projektu.
Beje, moteris su savo vyru nusipirko sodybą Šimonių girioje ir dabar ten gyvena, tačiau pora vis tiek ketina grįžti į Balį.
Festivalyje buvo galima išgirsti apie „Big Tent Camp“ stovyklą, vykusią Anykščių rajono miškuose, kurioje vaikai ne tik leido laiką gamtoje, bet ir mokėsi anglų kalbos, rašė dienoraščius apie savo patyrimus bei savo jausmus stovyklos metu. Įdomu, kad stovyklautojų amžius buvo nuo 6 iki 15 metų, tačiau jie nebuvo padalinti į grupes, visas veiklas atliko drauge. Per savaitę trukusią stovyklą vaikai išmoko atskirti valgomas žoleles ir uogas, bei pamilo gamtą.
Natalija Ščiupakova pasakojo apie gamtos ir žmogaus ryšį, kuo mes skiriamės bei esame panašūs į augalus. Moteris dalino patarimus kaip sukurti tobulą sodą ar daržą, skatino stiprinti save ir savo aplinką bei nepamiršti, jog pinigai yra tiesiog atlyginimas už gerą darbą, o ne gyvenimo tikslas.
Iš Anykščių kilusio kompozitoriaus, matematiko, muzikologo bei poeto, fizinių mokslų daktaro Giedriaus Alkausko poezijos knygos „Keliaujantis akmuo“ pristatymas prasidėjo Sigito Gedos eilėmis. Autorius sakė bandęs sekti garsaus poeto pėdomis. Poezijos rinkinyje taip pat yra minimas netoli Anykščių esantis Būdragaidžio ežeras.
Miško medicinos asociacijos prezidentas, miško terapijos ekspertas, daktaras Qing Li, atvykęs į „Miško festivalį“ iš Japonijos, pasidalino savo tyrimo rezultatais, susijusiais su „pasinėrimu“ į mišką. Japonas pateikė statistinius duomenis, rodančius streso koreliaciją su gamtoje praleistu laiku. Atlikus tyrimą buvo galima aiškiai pamatyti, jog žmonių, praktikuojančių shinrin-yoku („pasinėrimą“ į mišką) nerimo, depresijos ir streso lygis ne tik nukrito, bet vėliau net nebepasiekė buvusios normos. Anot daktaro, miškas suaktyvina visas penkias mūsų jusles, kaip skonį, kvapą, regą, lytėjimą ir klausą, taip padėdamas sukurti ryšį su gamta bei padidinti vėžį naikinančių ląstelių kiekį. Taip pat jo knyga šia tema yra išleista didžiausios pasaulyje leidyklos – „Penguin random house“, ji yra išversta į ispanų, prancūzų, anglų, rusų, italų ir vokiečių, vengrų, estų kalbas.
Vėliau festivalio dalyviai klausėsi SEN SVAJA naujojo albumo koncerto „Pelkių kraitis“, žiūrėjo filmą „Raganos Baba Jagos suriuškinimas“.
Per Jonines, Inkūnuose, kūreno laužus, vyko suneštinės vaišės ir šokiai Šimonių girioje.
Miško asociacijos prezidentas, mokslo apie gydantį mišką pradininkas, japonas Qing Li buvo svarbiausias festivalio svečias.
