Vilniuje trečiadienį prasideda Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė”. Iki liepos 6-osios šventėje laukiama per 40 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio lietuvių.
Vilniuje trečiadienį prasideda Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė”. Iki liepos 6-osios šventėje laukiama per 40 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio lietuvių.
Dainų šventės režisierius Gytis Padegimas kviečia trečiadienį visus pasižiūrėti šventės pradžios renginių „Čia tūkstantį metų dabar” – jie vyks Vilniaus senamiestyje, prie Vilnelės tiltų – čia bus pinamos kasos iš gėlių ir vandens augalų, upelyje bus statomos skulptūros, žadama ugnies ir oro reginių, Vilniaus Bernardinų ir Šv. Jonų bažnyčiose skambės lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio ir kitų kūrėjų naujausi kūriniai. Vakare Katedros aikštėje vyks Dainų šventės atidarymo koncertas „Pasveikinkim vieni kitus”, ant Valdovų rūmų sienų bus rodomos specialios vaizdo instaliacijos ir „Neregėtos Lietuvos” vaizdai.
Tūkstantmečio Dainų šventę rengiančio Lietuvos liaudies kultūros centro duomenimis, šįmet šventėje dalyvaus apie 42 tūkstančius dalyvių, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per tūkstantį užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. Visą savaitę 14 unikalių, spalvingų kultūros renginių vyks įvairiose sostinės erdvėse.
Liepos 2-ąją bus galima pasigrožėti rinktiniais Lietuvos tautodailininkų darbais – Radvilų rūmuose bus atidaroma liaudies meno paroda. Vėliau Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas chorinės muzikos vakaras „Šimtmečio dainos”, o sutemus Kalnų parke vyks įspūdingas Ansamblių vakaras „Metai”, kuriame dalyvaus 3,5 tūkstančio muzikantų, šokėjų, dainininkų.
Nuo pirmosios Dainų šventės Lietuvoje 1924 metais per visą šios didžiausios Lietuvos šventės istoriją jau surengta 17 masinių švenčių. Nuo 1994 m. joje dalyvauja ir išeivijos kolektyvai. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
