Anykštėnai sujaudino tauragiškius

Spalio 21 dieną, sekmadienį, po sumos Tauragės Šv. Trejybės bažnyčioje svečiai iš Anykščių surengė nuostabų koncertą „Didis šturmas dūšioj griaudė“.

Čia vyskupo ir poeto Antano Baranausko žodžiais į žmones prabilo jaunas kunigas ir fotomenininkas iš Pasvalio (prieš kurį laiką dirbęs Anykščių bažnyčioje) Nerijus Papirtis, lituanistė mokytoja Rasa Poškuvienė įsikūnijo į Karolinos Praniauskaitės vaidmenį ir režisavo visą improvizacijų spektaklį. Anykščių  A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus direktorius Antanas Verbickas tapo jungiamąja grandimi – istorijos gidu.
 
A. Baranausko dainas ir giesmes anykštėnų tarme jautriai atliko Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ (vadovė Regina Šaltytė – Stumburienė) moterys, kartu pristatydamos ir autentišką Anykščių krašto tradiciją ‒ spektaklio metu viena dalyvė papuošiama nuometu.
 
Jautrios Antano Baranausko giesmės ir jų subtilus atlikimas anykštėnų tarme tikrai giliai sujaudino tą dieną į bažnyčią susirinkusius žmones. Jų veiduose galėjai pamatyti ir malonias šypsenas, ir akių kampučiuose susitvenkusias ašaras.
 
Dar kartą norisi priminti, kuo gi Antanas Baranauskas susijęs su Taurage.
Iš poeto kruopščiai rašomo dienoraščio sužinome, kad Baranauskas lankėsi Tauragėje, dirbdamas Vainute raštininku. „Tauragėje ne kartą pirko įvairių reikalingų prekių, kurių gal tuomet nebuvo Vainute: pirko šukas, muilo, kamparo, voką. Prieš atvykdamas i Tauragę, nakvojo Sartininkuose pas seniūną Toleikį. Beje, jis Tauragėje lankėsi ne vieną kartą. 1853 m. apsiperka, 1854 kovo 1 d. išvyksta i Tauragę, nakvoja Sartininkuose pas Rastučius, o kovo 2 d., papusryčiavęs Margiškiuose pas P. Jautakį, prieš pietus pasiekia Tauragę, atiduoda raštus paštui, atsiima laišką nuo tėvų su 5 rubliais, atrašo tėvams apie savo reiklus, įteikia paštui ir išvyksta. 1855 balandžio 15 d., pernakvojęs Batakiuose, traukė Tauragės linkui į Vainutą“.
 
Vadinasi, Antanas Baranauskas Tauragės pašte ir Tauragėje lankėsi tikrai ne vieną kartą, čia rašė laiškus, kaip ir prancūzų rašytojas Onore de Balzakas. Ir dėl to kyla mintis – ar nereiktų įamžinti A. Baranausko apsilankymų Tauragėje atminimo lentoje ant pašto sienos? Manau, kad turistams ir vietos žmonėms tai būtų tikrai įdomu.
 
Dėkui už nuostabias akimirkas Anykščių muziejui ir jo direktoriui Antanui Virbickui, Anykščių kultūros centrui ir ansambliui „Valaukis“, jo vadovei Reginai Stumburienei, per kurią ir ėjo visi koncerto derinimo darbai, kunigui Nerijui Papirčiui, mokytojai Rasai Poškuvienei.
 
Jeigu ne Tauragės radijo vadovai Valdas Latoža ir Rima Latožienė, ne geranoriškas vicemerės Virginijos Eičienės požiūris ir pagalba, jei ne Tauragės Švenčiausiosios trejybė bažnyčios klebono, dekano Mariaus Venskaus nuoširdus supratimas ir noras surengti šį renginį, šis projektas, mano sukurtas dar 2015 metais, taip ir būtų likęs užmaršty.
 
Ačiū visiems žiūrovams, labai šiltai priėmusiems atlikėjus iš Aukštaitijos, ačiū Tauragė muziejui, jo direktoriui Romualdui Vaitkui už įspūdingą ekskursiją, Tauragės kultūros centrui už įgarsinimą, jaunajam smuikininkui Oskarui Jonkariui, jo mokytojai Lianai Bagdonienei už gražų įsiliejimą į spektaklį. Tik kartu dirbdami ir galime padaryti tokius prasmingus renginius, paliekančius ryškius pėdsakus žiūrovų sąmonėje ir širdyse.
 

Eugenijaus Šalčio mintys