Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą. 

 Didina riziką
Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė.
Be to, alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairių kitų ligų išsivystymui. Jis gali būti kepenų cirozės ar kasos uždegimo priežastis, gali paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos ir elgsenos sutrikimus, įskaitant depresiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, leukemiją.

Serga ir jauni žmonės
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, kalbėdamas apie riziką susirgti onkologinėmis ligomis, taip pat pabrėžė, kad moksliniais tyrimais pagrįsta, jog ją didina žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti.
„Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime tik apie rūkymo ir plaučių vėžio sąsają, iš tiesų organizmui žalingas gyvenimo būdas turi įtakos ir daugeliui kitų onkologinių susirgimų“, – pastebėjimais pasidalijo pašnekovas.
Įdomu tai, kad nors vėžys vis dar laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, jau kurį laiką stebima tendencija, kai onkologiniai susirgimai diagnozuojami vis jaunesniame amžiuje. Manoma, kad tam įtakos turi ir šiuolaikinė mityba, tiksliau tai, kad šiandien su kasdieniu maistu gauname ir visą puokštę pridėtinių medžiagų, tokių kaip įvairūs skonio stiprikliai, kvapikliai, dažikliai ir kt.
„Taigi, siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų atidžiau skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Taip pat vadovautis visavertės ir subalansuotos mitybos principais“, – patarė asociacijos viceprezidentas.

Svarbu laiku diagnozuoti
Specialistų teigimu, vėžys yra klastinga liga, kuri labai dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, kol nebūna tiek pažengusi, jog ima trikdyti kitų organų funkcijas. Kita vertus, šiuolaikinis mokslas bei diagnostikos ir gydymo metodai yra labai pažangūs.
„Šiandien jau turime galimybę ne tik aptikti vėžinius susirgimus labai ankstyvose stadijose, bet ir pažangius gydymo metodus, leidžiančius visiškai išgydyti kai kurių organų vėžinius susirgimus, o kai kuriais atvejais ir užkirsti kelią jų atsiradimui, laiku pastebėjus tam tikrus pakitimus“, – pasidžiaugė G. Žižys.

Vykdomos prevencinės programos
Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja: šiuo metu Lietuvoje vykdomos net keturios vėžio prevencinės programos – nemokamai gali pasitikrinti gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinkantys tikslinį amžių. Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 25–60 metų moterys kartą per trejus metus. Kartą per dvejus metus 50–70 metų moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. 50–70 metų vyrai periodiškai gali dalyvauti prostatos vėžio prevencinėje programoje, taip pat ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Be to, 50–75 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys kartą per dvejus metus gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. VLK duomenimis, praėjusiais metais pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Už gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos gydymą ligoninėse ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 8,6 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už kompensuojamuosius  priešnavikinius vaistus sumokėta beveik 70 mln. eurų.

Pataria ieškoti pagalbos
Susidūrus su vėžio diagnoze, žmogus linkęs užsidaryti savyje, nesidalyti savo išgyvenimais ir baimėmis su kitais. Specialistai pastebi: tai nepadeda sveikti, o tik apsunkina sergančiojo psichologinę būklę, vedančią į depresiją ir nusivylimą. Tokiu momentu labai svarbi psichologinė pagalba ir palaikymas iš šalies, sergančiųjų bendravimas psichologinės savipagalbos grupėse. Neretai psichologų pagalbos prireikia ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Pasitaiko atvejų, kai būtent šeimos nariai puola į paniką, taip keldami dar daugiau papildomo streso.
POLA šiuo metu vienija dvidešimt šešias nevyriausybines organizacijas, veikiančias pagalbos onkologiniams ligoniams srityje, joje dalyvauja ir fiziniai asmenys. Ši asociacija teikia pagalbą sergantiesiems bei jų artimiesiems, užsiima švietėjiška veikla, organizuoja įvairių seminarų, konferencijų, renginių ir kt.
POLA kviečia burtis į panašaus likimo žmonių bendruomenes ir kartu įveikti onkologinę ligą. Patarimus, konsultacijas sergantiesiems ir jų artimiesiems teikia ir Nacionalinio vėžio instituto Vėžio informacijos centras bei Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje veikiantis Vėžio informacijos centras, nemokama pagalba teikiama ir Alytuje veikiančiame Vėžio informacijos ir paramos centre „Tėviškės namai“, profesionali psichologinė pagalba – Vilniuje įsikūrusiame Onkopsichologijos ir komunikacijos centre, dvasinė pagalba – Klaipėdoje esančiame Šv. Pranciškaus onkologijos centre.

Medikų patarimai
Medikai teigia: maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, jeigu:

– Nerūkytume;
– Ribotume alkoholio vartojimą;
– Skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;
– Sveikai maitintumėmės;
– Saugotumėmės ultravioletinių spindulių;
– Saugotumėmės vėžį sukeliančių infekcijų.