Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nusprendė siūlyti Europos Komisijai (EK) nekeisti šiuo metu galinčios tvarkos ir toliau Lietuvoje taikyti dabartinę vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemą.
Apibendrinus tyrimų metu gautus atsakymus, daroma išvada, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro neigiamo poveikio ūkio sektoriams, todėl nesiūloma keisti dabar galiojančios vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemos.
Siekiant įvertinti vasaros laiko taikymo poveikį Lietuvoje, apklaustos 8 asocijuotos verslo struktūros, 15 valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir įmonių ir atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Remiantis šiomis apklausomis ir tyrimais, išskirti ūkio sektoriai, kuriuose tikėtinas poveikis dėl vasaros laiko įvedimo: žemės ūkis, energetika, aplinkosauga, gyventojų sveikata, pramonė ir statyba, turizmas, prekyba ir paslaugos bei transportas.
Analizuojant poveikį atskiriems ūkio sektoriams buvo nagrinėtos dvi alternatyvos: dabartinės padėties išlaikymas ir vasaros laiko panaikinimas.
Atsakingų Lietuvos institucijų nuomone, vasaros laiko taikymas daugumai išvardytų sektorių neigiamos įtakos neturi. Galimas tam tikras trumpalaikis neigiamas poveikis gyventojų sveikatai, susijęs su organizmo prisitaikymu prie naujo laiko ir biologinio ritmo sutrikimais. Dažniausia vasaros laiko įvedimo poveikiui įtaką daro ir kiti veiksniai, kuriuos ne visada galima įvertinti (pavyzdžiui, oro sąlygos, adaptacijos greitis).
Gyventojų apklausos rezultatai taip pat neatskleidė vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar vasaros laiko įvedimo sistemą reikėtų panaikinti, ar taikyti toliau.
Vasaros laiko nustatymą reglamentuojanti ES direktyva buvo priimta 2000 m., siekiant suvienodinti laiko įvedimo praktiką šalyse narėse. Iki jos priėmimo ne visos valstybės įvesdavo vasaros laiką arba tai darydavo skirtingu metu. Dėl to kildavo kliūčių, ypač transporto ir ryšių sektoriuose.
26789 440439Some genuinely great information , Gladiola I observed this. 493987