Lietuvoje mažėja gyventojų, teigiančių, jog yra davę kyšį, rodo naujausias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skelbiamas Lietuvos korupcijos žemėlapis.
Taip pat mažėja tvirtinančių, kad per penkerius metus korupcija išaugo. STT pastebi, kad nepaisant šių teigiamų tendencijų, silpnėja antikorupcinis potencialas, t.y. mažiau žmonių pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus.
Tai, kad pernai bent kartą davė kyšį nurodė 12 proc. Lietuvos gyventojų – dvigubai mažiau, nei prieš ketverius metus. Taip teigiančiųjų valstybės tarnautojų buvo keturiskart mažiau, nei prieš penkerius metus, t.y. 4 proc. (2015-aisiais – 17 proc.). Tarp apklaustųjų įmonių vadovų, tvirtinančių, jog pastaraisiais metais davė kyšį, išaugo iki 8 procentų: prieš metus tai darę nurodė 5 proc., prieš penkerius metus – 6 procentai.
Penktadalis įmonių vadovų tvirtino, kad korupcija Lietuvoje neigiamai veikia jų verslo pajamas, beveik kas ketvirtas – kad tai yra kliūtis vystyti verslą.
Lygiai ketvirtadalis apklaustųjų gyventojų mano, kad korupcijos mastai per penkerius metus išaugo, tiek pat yra manančiųjų, kad ji sumažėjo, dar 34 proc. galvoja, kad ji nepakito. Tai yra geriausias rezultatas korupcijos tyrime, pažymi STT: 2014-aisiais manančiųjų, kad korupcija išaugo, buvo 35 procentai. Kad korupcija išaugo per pastaruosius metus, mano penktadalis gyventojų – 2014-aisiais tokių buvo 36 procentai.
Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų, emigracijos. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 40 proc. gyventojų (2016 metais – 56 proc.).
Atvirame klausime apie labiausiai korumpuotas institucijas, pusė gyventojų minėjo sveikatos apsaugos institucijas, 32 proc. – Seimą, 27 proc. – teismus. Įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai dažniausiai tarp korumpuotų institucijų taip pat minėjo Sveikatos apsaugos sistemą, Seimą, tarp tokių institucijų įvardintos savivaldybės. Tuo metu pateikus respondentams konkrečių institucijų sąrašą, tarp korumpuočiausių įvardintos ir politinės partijos.
Gyventojų nuomone, tarp korumpuočiausių institucijų patenka Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Muitinė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ligoninės – jas, kaip „labai korumpuotas“, įvardijo po daugiau nei trečdalį respondentų.
Nors dauguma, t.y. 63 proc. gyventojų vis dar mano, kad kyšis padeda spręsti problemas, šis rodiklis taip pat gerėja: 2014-aisiais ir 2016-aisiais tokių buvo atitinkamai 69 ir 68 procentai. Šeštadalis gyventojų vis dar tvirtina, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas.
Vertinant korupcijos prognozes, 27 proc. gyventojų nurodė tikintys, kad korupcijos mastas per artimiausius trejus metus sumažės – dešimtadaliu daugiau, nei prieš trejus metus. Kad korupcija trauksis, manė 39 proc. verslo atstovų ir 62 proc. valstybės tarnautojų.
„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys turėtų labiau įsitraukti į antikorupcinę veiklą“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Anot jo, spartesnio korupcijos masto mažėjimo galima tikėtis tik išaugus visuomenės nepakantumui korupcijai.
STT užsakymu tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tyrime pernai gruodį ir šių metų sausį apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovai, 507 valstybės tarnautojai.
