Savivalda lieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje, teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje.
Joje nurodyta, kad 37 proc. visų pernai STT pradėtų ikiteisminių tyrimų yra susiję su galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis vietos savivaldoje.
Tarnyba 2018 metais 14 savivaldybių pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, čia nustatytos 128 nusikalstamos veikos, įtarimai pateikti 99 asmenims, iš jų 13 eina aukštas pareigas savivaldybėse.
STT duomenimis, pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų savivaldoje buvo susiję su viešaisiais pirkimais.
Anot ataskaitos, tai, kad savivaldybės laikomos vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje, rodo ir gyventojų apklausos.
Gyventojų nuomone, savivaldybės pagal korupcijos paplitimą užima ketvirtą vietą, įmonių vadovų nuomone – trečią vietą, o valstybės tarnautojų nuomone – antrą vietą tarp visų institucijų.
„STT vykdant baudžiamąjį persekiojimą surinkti duomenys ir atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija savivaldoje yra problema, kuriai reikia skirti papildomą dėmesį“, – teigiama dokumente.
Anot tarnybos, pagrindinės korupcijos paplitimo priežastys savivaldoje yra nepotizmas, partijų narių įdarbinimas ir interesų konfliktai.
STT skaičiavimu, kas penktas savivaldybės administracijos darbuotojas yra susijęs giminystės ryšiais, o 25 Lietuvos savivaldybių administracijose šis rodiklis viršija vidurkį. Be to, jau šiemet atlikus pakartotiną analizę, paaiškėjo, kad nepotizmo mastai dar padidėjo.
Tarnyba savo ataskaitoje, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į Migracijos departamento darbą.
Teigiama, kad dėl šio departamento specialistų aplaidumo ir formalaus požiūrio į darbą „vizas ir leidimus gyventi Lietuvoje gavo asmenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų arba juos atitinkantys tik formaliai“.
„Fiktyviais pagrindais priimamų sprendimų paplitimą atskleidė tokie faktai, kaip: daugiau nei pusė įmonių neturėjo nė vieno darbuotojo, kita dalis turėjo tik vieną darbuotoją; dalis įmonių nevykdė jokios veiklos arba pasižymėjo padidintu rizikingumu; vienu adresu buvo registruojama šimtai įmonių, kurių dalyviai trečiųjų šalių piliečiai; dalies įmonių buveinės buvo įregistruotos veiklai vykdyti neskirtose buveinėse (garažuose, negyvenamosiose pagalbinėse patalpose ir pan.) arba patalpose, kurių bendras plotas vos keli kvadratiniai metrai“, – tvirtinama ataskaitoje.
„Migracijos kontrolės sisteminės ydos sudarė sąlygas Lietuvoje veikti „pilkajai migracijai“. Dėl sistemos spragų trečiųjų šalių piliečiai naudojosi Lietuva kaip tranzitine šalimi, siekdami nesąžiningai patekti į kitas ES valstybes“, – teigia STT.
Ji skelbia, kad pernai iš viso nustatė 380 nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, baigė 65 ikiteisminius tyrimus, pateikė įtarimus 217 asmenų.
