Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje – Valstybinė šventė, nedarbo diena. Dar pagoniškais laikais švęsta Žolinė, įvedus krikščionybę, buvo sutapatinta su bažnytine švente – švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šią dieną aukojamos Šv. Mišios, šventinami žolynai, javai, daržovės, obuoliai ir duona.
Pasakojama, kad po Kristaus nukryžiavimo jo motina Marija liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno kape rado tik žolynų pilną karstą, dėl to, kad Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, jog Mergelė pateko į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė dogma, taigi rugpjūčio 15-oji yra laikoma seniausia ir garbingiausia Marijos švente.
Kai lietuviai švenčia Žolinę arba švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną, Latvijoje pagerbiama Pasaulio Motina – Mara, o slavų kraštuose, kurie turi ilgesnę krikščionybės patirtį, švenčiamas Uspenije Materi Božijei – Dievo Motinos užmigimas. Žolinės šventė, daugelyje šalių sutampa su javų derliaus nuėmimu, dėl to procesijose dažnai nešami javų pėdai arba iš javų nupinti vainikai, šventinami įvairūs žolynai – taip tradiciškai buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių ir gilioje senovėje – o paskelbus rugpjūčio 15-ąją ir švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena dėkojama Dievui, kad Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, laimino laukus ir žmogaus rankų darbą.
