Seimas pritarė dar dviems draudimams, kuriais siekiama sumažinti alkoholio vartojimą šalyje.
Parlamentarai uždraudė Lietuvoje nuo 2020 metų lapkričio parduoti stiprų alkoholį labai mažoje taroje, o stipresnį kaip 6 laipsnių alų ir kai kuriuos kitus gėrimus pilstyti į didesnę negu 0,2 litro plastiko tarą.
Už tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Gintaras Steponavičius, o susilaikė 8 parlamentarai.
Maždaug po metų šalies parduotuvėse nebeliks stipresnių negu 22 laipsnių alkoholinių gėrimų, supilstytų į stiklinės, taurės dydžio ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.
Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus tvirtino, kad „tokie vieno gurkšnio gėrimai skirti sumažinti abstinencijos efektą“.
Pataisomis Seimas uždraudė Lietuvoje prekiauti alumi, fermentuotais, o taip pat alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais gėrimais, stipresniais, kaip 6 laipsnių, jeigu jie bus išpilstyti į didesnę negu 0,2 litro plastiko tarą. Šiuos gėrimus, jeigu jie bus silpnesni negu 6 laipsnių, bus galima parduoti ne didesnėje negu 1 litro plastiko taroje.
Šie reikalavimas, kaip ir dabar, nebūtų taikomas šiems gėrimams, išpilstytiems į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė įspėjo, kad draudimas stipresnį alų pilstyti į didesnę negu 0,2 litro tarą pakenks smulkiems aludariams. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas atšovė, kad pataisos smulkiųjų aludarių nepalies.
„Lietuvos mažieji aludariai tikrai nepilsto alaus į bambalius. Pagrindinė „bambalių“ produkcija, pasižiūrėkite ant etikečių, importuojama iš Baltarusijos“, – teigė P. Saudargas.
Dabar į nedidesnę kaip 1 litro plastiko tarą galima pilstyti iki 7,5 laipsnio stiprumo alų, fermentuotus ir alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius gėrimus, o stipresnius gėrimus – į ne didesnę kaip 0,5 lito plastiko tarą.
