
Nuo ateinančių metų valdančiųjų siūlymu bus apmokestinti taršūs automobiliai. Mokestis bus renkamas nuo kitų metų balandžio. Jis bus mokamas kaskart, keičiantis mašinos savininkui, jo nemokės tik senovinių automobilių valdytojai.Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.
„Anykšta” teiravosi pašnekovų, kodėl buvo būtina įvesti automobilių taršos mokestį ir kam jis, be mokestinės naštos, dar pasitarnaus visuomenei.
Antanas BAURA, Seimo narys, „valstietis”:
– Situacija yra tokia, kad Lietuva ir dar viena šalis iš visų Europos Sąjungos šalių dar neturi taršių automobilių mokesčio. Bet kuriuo atveju, šį mokestį įvesti Lietuva vėluoja ir šioje vietoje buvo pasirinktas toks variantas, koks yra dabar. Variantai buvo keli – dar buvo svarstomas pirmosios automobilio registracijos mokestis.
Tiek Europos komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva neturi šito mokesčio ir tai būtų pirmas žingsnis kovai su taršiais automobiliais. Tai yra siekis, kad Lietuvos gyvewntojas rinktųsi mažiau taršų automobilį, motyvuojant šiuo mokesčiu.
Jeigu atidžiai paskaitytumėte „valstiečių” siūlymą dėl mokesčio, tai ten rašoma, kad tas mokestis būtų mokamas, jei keičiasi autotransporto priemonės savininkas. Sakykim, A.Baura turi mašinėlę, kurią įsigijęs prie 11 metų ir jeigu jis su ja važinės dar 10 metų, tai jis to mokesčio ir nemokės. Bet jeigu jis kitais metais parduos Petraičiui, tai Petraitis įsigijęs šitą mašiną tą mokestį mokės, bet mokės vieną kartą, kiek tą mašiną turės.
Jeigu nebūtumę nustatę taršių automobilių mokesčio, Europos Komisija kitais metais tą procesą būtų pati incijavusi. Žinoma, būčiau visai neteisus, jei pasakyčiau, kad tai daroma tik dėl to, ką aš pasakiau. Taršių automobilių mokestis įvedamas, žinoma, ir galvojant apie papildomas valstybės biudžeto pajamas.