Ingrida Šimonytė apie partnerystės įteisinimą: kažkada mes turbūt vis tiek ateisime prie to taško

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.

Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį metiniame pranešime paraginus Seimą dėl partnerystės „pagaliau pateikti sprendimą“, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius.

„Kažkada mes turbūt vis tiek ateisime prie to taško, kaip buvo su pavardžių ir vardų rašymu – kai tų atvejų pasidarys pakankamai nemažai, kad tas nuolatinis savo pačių piliečių bylinėjimasis teisme, aiškinant jiems, kad jie kažko negali daryti, o teismams vis įteisinant kiekvieno konkretaus precedento atveju, vis tiek atves į tą tašką, kai kažkurios kadencijos politikai iš savigarbos turės tai sureguliuoti įstatymu“, – Žinių radijui penktadienį sakė I. Šimonytė.

Kaip rašė BNS, balandžio 17-ąją Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.

Todėl teismas pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos. Tai reiškia, kad asmenys partnerystę gali įteisinti kreipdamiesi į teismą, kol įstatymų leidėjas nenustatęs tokios santykių įregistravimo tvarkos.

Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

„Jei politikai nespręs šito klausimo, tai vis tiek bus teismai, kurie remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu turės konkrečias situacijas spręsti“, – kalbėjo buvusi premjerė.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.

Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.