Ilgai laukta karantino pabaiga: kokiomis sveikatos problemomis po pandemijos skundžiasi lietuviai

Lietuvoje oficialiai pasibaigus karantinui, poliklinikose ir kitose medicinos įstaigose nusidriekė pacientų eilės, todėl žmonės vis dažniau dėl savo problemų konsultuojasi ir su vaistininkais. Jie pasakoja, kad baimei apsikrėsti koronavirusu visuomenėje mažėjant, ima ryškėti, kad daugiausiai gyventojus po karantino kamuoja problemos, susijusios su širdimi, lėtiniai susirgimai ir vasarą atsirandantys negalavimai.

 „Nenuostabu, kad atslūgus pirmajai koronaviruso pandemijos bangai žmonės vis mažiau dėmesio skiria būtiniausioms apsaugos priemonėms, be kurių nebuvo įmanoma apsieiti karantino metu. Dabar galime pastebėti, kad gyventojai nori pasirūpinti savo asmenine sveikata ir skirti dėmesį pandemijos laikotarpiu užmirštoms sveikatos problemoms. Tai rodo ir pasikeitusios populiariausios prekės – didėja širdies, kraujagyslių stiprinimo, nervų sistemos palaikymui skirtų preparatų pardavimai“, – pasakoja Aušra Budrikienė, vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė.

Gyventojus aktyviai konsultuoja ir vaistininkai

„Camelia“ vaistininkės Kristinos Zacharevič teigimu, gydymo įstaigoms vėl atvėrus duris, pacientai vis dar gali sunkiai į jas patekti, todėl vaistinės tampa vienomis iš vietų, kur gyventojai ateina pasikonsultuoti dėl juos kamuojančių negalavimų.

„Suprantama, kad žmonės karantino metu su gydytojais galėjo pasikalbėti tik telefonu, o jam pasibaigus, gyventojai pradeda lankytis poliklinikose ir ligoninėse, jiems prireikia naujų vaistų. Vis dėlto kol kas eilės pas medicinos specialistus yra didelės, todėl stengiamės kuo greičiau ir sklandžiau padėti visiems vaistinių klientams, kurie šiuo metu vis dažniau užsuka pasitarti dėl įvairiausių sveikatos nusiskundimų“, – sako K. Zacharevič.

Daugiausiai skundžiasi rizikos grupei priklausantieji

Anot vaistininkės, po karantino žmonės vis tik jau pradeda atsigauti ir grįžti į senas vėžes: „Galbūt prie to prisidėjo ir vasaros sezono pradžia, tačiau lankytojai yra gyvybingesni, sparčiai gerėja jų nuotaikos, gyventojai ima didesnį dėmesį skirti primirštiems asmeniniams susirgimams, o ne nerimavimui dėl viruso. Šiuo metu itin daug nusiskundimų sulaukiame iš senyvo amžiaus žmonių, turinčių problemų su kraujotaka, bei klientų, sergančių širdies ligomis – jie perka įvairiausius mineralus – magnį, kalį, kraujospūdį mažinančius vaistus.“

Ji priduria, kad tarp dažniausių lankytojų galima pastebėti ir lėtinėmis ligomis sergančius gyventojus, kuriuos kamuoja diabetas, padidėjęs cholesterolis, sąnarių skausmai, astma ir kt. Tačiau K. Zacharevič teigimu, šiomis ligomis reikėtų rūpintis ištisus metus.

„Nepaisant to, kad minėti susirgimai turėtų būti prižiūrimi kiekvieną dieną, po karantino, sergantieji lėtinėmis ligomis vaistinėse pradėjo lankytis dažniau. Tiesa, kartais konsultacijos su vaistininku gali nepakakti, todėl pablogėjus sveikatos būklei, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako vaistininkė.

Kamuoja ir sezoniniai negalavimai

Pašnekovė papildo, kad nemažai klientų nusiskundimų yra susiję ir su atėjusiu šiltuoju sezonu – įvairūs apsinuodijimai, nudegimai ir alergijos kankina ne vieną, užsukusį į vaistinę. Pasak jos, kadangi užsienyje šiemet atostogauti ryšis retas asmuo, leidžiant laiką gamtoje – prie ežero, jūros, miške, neišvengiamai tokių negalavimų skaičius tik augs. Dėl to gyventojai jau dabar atsinaujina savo pirmosios pagalbos vaistinėles ir perka ne tik būtiniausius vaistus, bet ir kitas sezonines prekes.

„Grįžimą į įprastas vėžes rodo ir faktas, kad gyventojai skundžiasi ne tik rimtais susirgimais, bet ir sezoniškais negalavimais – odos nudegimais, apsinuodijimais, alergijomis – bei stengiasi įsigyti vaistų, reikalingų jų prevencijai. Be to, jau dabar galime pamatyti ir išaugusį skaičių lankytojų su įvairiomis traumomis, todėl vasarą derėtų papildomą dėmesį skirti didesnei koncentracijai važiuojant dviračiu ar paspirtuku, gerai apšilti prieš aktyvų sportą, maudytis tik jums pažįstamoje ir saugioje vietoje“, – tvirtina K. Zacharevič.