Birželio mėnesio pabaigoje nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu, rinkos tyrimų kompanija „Rait“ atliko reprezentatyvią internetinę apklausą, skirtą įvertinti Lietuvos gyventojų keliavimo įpročius ir tendencijas. Atliktas vietinio turizmo tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija koregavo daugelio lietuvių atostogų planus, tačiau tai nesumažino noro keliauti po savo šalį.
„Vietinio turizmo reikšmė pastaraisiais metais yra nepaprastai išaugusi. 2019 m. vietos turistai sudarė daugiau nei pusę visos turizmo rinkos, o šiemet dėl pandemijos ši dalis be abejonės didės dar labiau. Nors skrydžių daugėja, o užsienio šalių vykdomi turizmo tyrimai rodo, jog noras keliauti – niekur nedingo, vietinio turizmo atsigavimas yra kur kas spartesnis ir iš dalies kompensuoja prarastus užsienio turistų srautus, todėl dabar mums ypatingai svarbu gerai suprasti vietos turistų kelionių tendencijas“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas.
Daugiausiai keliaus poros ir šeimos
COVID-19 pandemija palietė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų ir privertė juos pakoreguoti atostogų planus. Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, 27 proc. visų tyrimo respondentų dėl ligos protrūkio atidėjo atostogas vėlesniam laikui, ketvirtis savo noru arba priverstinai atšaukė suplanuotas atostogas užsienyje, dar 10 proc. – atšaukė Lietuvoje užsakytas atostogas.
Nepaisant pandemijos grėsmių, lietuviai buvo nusiteikę gana pozityviai: daugiau nei 65 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos šiemet daugiau nei kada nors anksčiau keliaus ir atostogaus Lietuvoje.
„Po pandemijos daugiausiai po Lietuvą keliauja jaunesnio amžiaus gyventojai, iki 35 metų. Daugiau į keliones po šalį leidžiasi poros ir šeimos, gerokai mažiau – vieniši lietuviai – tik kas antras asmuo, gyvenantis vienas. Turizmo verslui tai nurodo tam tikrą veiklos kryptį – reikėtų daugiau dėmesio skirti infrastruktūros pritaikymui šeimoms, keliaujančioms su mažais vaikais, taip pat koncentruotis į patirtis, kurios yra gerokai svarbesnės jauniems keliautojams“, – pabrėžia D. Morkvėnas.
Keliones po Lietuvą dažniau renkasi asmenys, kurie turi nuosavą automobilį. Svarbus yra ir pajamų aspektas – dabar po šalį dažniausiai keliauja gyventojai, kurių namų ūkio nariui tenka 701 – 1000 eurų per mėnesį (74 proc.), ir respondentai su 501 – 700 eurų dydžio pajamomis (71 proc.).
Atostogas užsienyje keis į keliones po Lietuvą
Lietuvos gyventojai pasirodė nelinkę panaudoti atostogoms numatytų santaupų kitoms reikmėms. 42 proc. apklaustųjų nurodė atidėsią atostogas vėlesniam laikui, trečdalis respondentų sutaupė nepanaudotas lėšas ir tik nedidelė dalis respondentų atostogų biudžetą naudoja kitiems pirkiniams. Pasak D. Morkvėno, tai – pozityvus įvertis, rodantis, kad turizmo paslaugų vartojimas laikui bėgant turėtų atsigauti.
Tyrimo duomenys patvirtina šią įžvalgą: 65 proc. respondentų nurodo, kad yra pasirengę po Lietuvą keliauti artimiausiu metu – atšaukus kelionių apribojimus ar 1-3 mėnesių laikotarpyje. Išvykstamasis turizmas turėtų atsigauti vėliau – 47 proc. tyrimo dalyvių nurodė į užsienį keliausiantys ne anksčiau kaip po pusės metų. Dėl šios priežasties, 2 iš 3 Lietuvos gyventojų, kurie įprastai praleidžia ilgąsias atostogas užsienyje, teigia, kad susidarius nepalankioms aplinkybės atostogauti užsienyje, planuoja poilsiauti Lietuvoje. Pastarieji labiausiai domisi ramiu poilsiu gamtoje bei tradicinių krašto patiekalų ar naujų skonių paieška, lankymusi restoranuose ir kavinėse.
Keliautojų planuose – populiariausi šalies kurortai
Dažniausios visų vietinių turistų planuojamos kelionės veiklos yra susijusios su poilsiu gamtoje – ramiomis atostogomis prie vandens telkinių ir aktyviomis pramogomis. Populiariausiomis kryptimis išlieka Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos.
Pajūrio kurortai itin mėgstami 18-35 metų turistų ir ypač populiarūs tarp vienišų asmenų. Ten atostogauja ir dauguma automobilio neturinčių asmenų. Jaunesni asmenys palankiau vertina galimybę leisti atostogas Vilniuje arba Kaune.
Kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalys bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių bei dalies Zapyškio miestelio teritorijos populiaresnės tarp nuosavą automobilį turinčių asmenų, nes yra sunkiau pasiekiamos viešuoju transportu. Šios teritorijos po karantino taip pat labiau traukia šeimas su vaikais. Pastarosioms taip pat aktualios vandens pramogos: tiek uždaros – vandens parkuose, tiek atviros – įsikūrusios vandens telkiniuose.
Sveikatinimosi procedūras ir nakvynes Druskininkuose ar Birštone dažniau renkasi aukštesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai.
Sunkus metas apgyvendinimo įstaigoms
Dėl COVID-19 pandemijos smarkiai pakito keliautojų nakvynės įpročiai. Nors pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius, apsistojančių svečių namuose, viešbučiuose ir nuomotuose apartamentuose augo, pandemijos laikotarpiu jis sparčiai krito. Labiausiai juose sumažėjo vyresnio amžiaus turistų. Respondentai apklausoje nurodė, kad dėl vyraujančios pandemijos dažniau renkasi svečiuotis pas gimines ir draugus ar apsistoti nuosavame būste. 40 proc. jaunesnių, 18-25 metų keliautojų teigė, besižvalgantys kitų nakvynės variantų – kempingų, namelių ir palapinių.
Tyrimo metu respondentai nurodė, kad renkantis atostogų vietą Lietuvoje didžiausią įtaką daro nuolaidos apgyvendinimui ir kitoms paslaugos, galimybės atšaukti ar perkelti rezervacijas bei COVID-19 rizikas mažinantys veiksniai – privatumas, patalpų dezinfekcija bei saugumas.
Tyrimą nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko rinkos tyrimų kompanija „Rait“. Tyrimo metu apklausta 1000 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį bei gyvenamąją vietą.
