Šeštadienį svėdasietiškame Šimonių girios pakraštyje, Priepado ežero pakrantėse, įvyko tradicinis, jau septintasis bėgimas Algimanto apygardos partizanų takais. Šimonių girios partizanams pagerbti skirtoje sportininkų šventėje dalyvavo beveik šimtas iš Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Svėdasų, Troškūnų bei kitų Lietuvos vietų atvykusių bėgikų , kurie varžėsi ilgojoje 7,7 kilometro bei trumpesnėje pusantro kilometro trasoje.
Sidabrinis rytas pilkšvu dangumi rėmėsi į aukštas girios pušis, bangavo Priepado ežeras. Jo paviršiumi ratus suko guminė valtelė su dviem žvejais – matyt, tikėjosi lydekų. Iš paslaptingos buveinės šuoliukais ant samanų šoko voverė. Nušokavo keletą žingsnių ir stabtelėjo. Susidomėjau ir palengva prisiartinau visai prie pat to tamsiai rusvo ir, žvelgiant į snukelį, peliuką primenančio padarėlio. Dar arčiau einu, o ji tuomet liuoktelėjogal metrą aukštyn storos pušies kamienu – noriu žvilgtelt į ją, o ji ima ir pasislepia. Tikriausios slėpynės. It stebuklas: netikėtai pasirodžiusi, taip pat paslaptingai ir nežinia kur dingo. Kas tai buvo? Gal miško padaru klajojanti partizaniška dvasia?…
Pasak garbios atminties bėgimo iniciatoriaus, 1949 metų lapkričio 1-ąją žuvusio Algimanto apygardos štabo viršininko Albino Pajarsko – Bebo brolio Vlado Pajarsko, džiugu, nors ir trikdė Covid 19 grėsmė, į šventę susirinko didelis būrys dalyviuų. Oras buvo puikus, nuotaika dar geresnė, tad šventė pasisekė. Džiugu, kad Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ tradicinę šventę šiemet surengti pagelbėjo seni bičiuliai: Egidijus Juozas Karalius, Kęstutis Aleckūnas, Aldona Umbrasaitė, kiti nuolatiniai pagalbininkai bei Anykščių sporto centras, jo treneriai Bronius Vitkūnas, Algirdas Pupkis su direktoriumi Arvydu Kriščiūnu priešakyje. Dalyvių maitinimu pasirūpino Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9 – oji šaulių rinktinė, visus papenėjusi gardžia koše. Virtuvėje energingai darbavosi keli šauliai ir pati rinktinės vadė Asta Tidikienė.
Po registracijos, iškilmingo šventės atidarymo prisiminta Algimanto apygardos partizanų istorija, jaunimui linkėta kurti svajonių Lietuvą, bėgti ne baimės, bet vilties takais. Pykštelėjus startinio pistoleto šūviui, pirmyn būriu metėsi trumpojo tako bėgikai. Po valandėlės pasirodė pirmasis dalyvis, distanciją įveikęs per 5 minutes ir 31 sekundę, Titas Raugas iš Anykščių, antrasis – Eimantas Meškauskas, o trečiasis – panevėžietis Modestas Grivaila. Mergaičių grupėje greičiausia buvo Evelina Uselytė ( 6 : 38 ) iš Viešintų. Pavymui finišavo jos komandos draugė Mėta Macijauskaitė ir Nomeda Galvonaitė iš Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos. Ilgojoje distancijoje čempionu tapo anykštėnas Kristupas Karčemarskas (30 : 39), veik ant ant kulnų jam lipdamas finišavo Vilniaus universiteto atstovas Radoslav Lajevski, trečiasis atbėgo Tadas Jankūnas iš Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio mokymo centro. Moterų grupėje laimėjo Viloleta Lajevska iš Vilniaus universiteto ( 40 : 28), po jos finišavo Kupiškio technologijų ir verslo mokyklos atstovė Diana Balužytė, kuri bėgo užsidėjusi ausines, klausydamasi „Radiocentro“ muzikos, bei Neringa Matulevičiūtė iš Svėdasų gimnazijos. Dalyviai bei nugalėtojai apdovanoti medaliais, taurėmis, knygomis, net išmaniomis dėlionėmis.
Man taip pat buvo suteikta garbė prisidėti – pagelbėti ruošiant prizus, tarti žodį, po to visiems įteikti dalyvių medalius – pažvelgti į akis, padėkoti, padrąsinti. Pasotino ir sušildė šauliška košė, laužas,bičiulystė ir džiaugsmas, prisipildęs vilties, kad ši graži tradicija galėtų tęstis amžinai.
