Radus nišą iš LATGA galima uždirbti („Aukštaitiškas formatas“)

Lietuvos autorių teisių gynėjų asociacija (LATGA) kasmet meno kūrėjams paskirsto milijonus eurų. Iš LATGA pajamų gauna ir nemažai Utenos regiono kūrėjų, tiesa, tik nedaugeliui mūsiškių kūrėjų įkrinta solidesni pinigai. Panašu, kad iš LATGA dideles sumas užsidirbti gali tik pasaulinio lygio žvaigždės, ir tai ne visos.

Saukos pajamų iš LATGA nepastebi

Dusetose (Zarasų raj.) gyvenantys dailininkai Nomeda ir Šarūnas Saukos yra LATGA nariai. Tačiau nei Nomeda, nei Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Šarūnas ,,Aukštaitiškam formatui“ sakė pastebimesnių pajamų iš šios organizacijos nėra gavę. Saukų darbai rinkoje kainuoja tūkstančius eurų, Š.Saukos – net ir dešimtis tūkstančių.
,,Simboliškos pajamos. Net nežinau, už ką jie moka. Matyt, už paveikslų spausdinimą leidiniuose, bet dažniausiai leidiniai prašo, kad leistum spausdinti nemokamai, nes visi yra vargšai. Gal moka už tai, kad parodo per televiziją darbus… Jeigu darai parodą ir parodo per televiziją? Bet manau, kad specializuota laida ,,Linija ir forma“ turbūt nemoka“, – kalbėdama su ,,Aukštaitišku formatu“ svarstė N.Saukienė. Paklausta, kas yra simobolinės pajamos – dešimtys ar šimtai eurų – N.Saukienė juokėsi, jog tikrai ne šimtai.
,,Aš beveik nieko negaunu. Paklausiu Šarūno. Jis nežino. Sako, kad dešimtimis eurų reikia skaičiuoti pajamas. Metų gale būna atsaskaita. Gal 30 eurų. Bet čia improvizuoju. Kažkada labai seniai, gal kokia proga buvo, tada, prisimenu, Sauka iš LATGA gavo daug. Bet nebepamenu nei kiek, nei kokia proga“, – dėstė dailininkė N.Saukienė.
 
Marius Ivaškevičius gyvena iš LATGA pajamų

Iš Molėtų kilęs dramaturgas Marius Ivaškevičius ,,Aukštaitiškam formatui“ atskleidė, jog pajamos iš LATGA yra jo pragyvenimo šaltinis.
Dramaturgas dėstė, jog dramos autoriui už kiekvieną parodytą spektaklį mokama nustatyta spektaklio pajamų dalis – 10 procentų. Pasak dramaturgo, pjesės autoriaus pajamas lengva paskaičiuoti – tarkim, į spektaklį atėjo 600 žmonių, bilietai kainavo 20-30 eurų. Nuo bendros sumos nubraukim vieną nulį ir bus viskas aišku.
,,Pagrindinės mano pajamos iš spektaklių. Pajamos iš knygų yra maža, nepastebima dalis. Praktiškai visą knygos tiražą turi išpirkti, kad būtų lygu pajamoms už vieną spektaklio parodymą“,- ,,Aukštaitiškam formatui“ kalbėjo kraštietis.   
Iki karantino Lietuvoje buvo rodomi penki M.Ivaškevičiaus spektakliai, Estijoje – du, Latvijoje ir Lenkijoje – po  vieną,  Rusijoje – penki.
,,Užsienyje kai kur dirbu per LATGA, kai kur yra tiesioginės sutartys. Rusijos sutartys – per vietos teatro agentūrą RAO. Jei tu užsienietis, jie ima didžiulį procentą, iki tavęs ateina tik apie 50 procentų to, ką teatras suskaičiavo.  Kai kurie teatrai siūlo su jais tiesiogiai pasirašyti sutartis, nors aišku, yra rizika, kad gali apgauti. Maskvoje bilietai į spektaklius yra brangūs, kai kur net labai brangūs, vieni brangiausių pasaulyje. Bilietas ir 150 eurų gali kainuoti. Maskvos bilietai dažniausiai yra brangesni nei lietuviški bilietai. Bet Rusijos provincijoje labai nedidelės kainos. Didžiulis skirtumas tarp sostinės ir likusios Rusijos. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, dramaturgui yra nustyta 10 proc. pajamų dalis. Rusijoje autorių negerbia, bando mokėti 5-6 procentus. Jiems yra naujovė, kad autoriui dera mokėti 10 proc.“, – sakė M.Ivaškevičius.
Akivaizdu, jog M.Ivaškevičius gauna solidžias pajamas, tačiau dramaturgas aiškino, jog tik teatras leidžia gyventi neieškant papildomų pajamų šaltinių. Jis sakė nemanąs, kad Lietuvoje kas nors gali pragyventi iš knygų rašymo.
,,Iš meno man nebuvo galima pragyventi, kol neatsidūriau teatre. Iš prozos rašymo, iš knygų leidimo gali pragyventi, jeigu esi išėjęs iš Lietuvos ribų. Tavo knygos turi tapti bestseleriais kitose šalyse, didesnėse šalyse. Tokių Lietuvos autorių, ko gero, mes šiandien neturime. O teatras yra ta erdvė, kur dramaturgas, gaudamas savo procentus, jeigu jo spektakliai yra vaidinami didelėse scenose, vaidinami dažnai, gali gyventi. Turint 3-4 tokius spektaklius, galima bandyti pragyventi neužsiimant jokia kita veikla“, – kalbėjo dramaturgas M.Ivaškevičius.

Palyginti su tarybiniais metais, rašytojo pajamos – kapeikos

Anykštėnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Rimantas Vanagas jau tarybiniais metais yra išleidęs kelias knygas, kelias knygas yra išvertęs iš rusų kalbos. Ir dabar jis leidžia knygas, yra registravęsis LATGA. Iš šios organizacijos R.Vanagas gauna stabilias pajamas, šiokį tokį priedą prie pensijos.
,,LATGA pervedinėja kiekvieną mėnesį  už kūrinius, panaudotus teatre, per radiją ir t.t. Padainavo dainą per radiją – ir įkrenta kažkas. Kauno dramos teatre buvo parodytas spektalis pagal Viktoro Pelevino ,,Čapajevas ir Pustota“, o aš šio kūrinio vertėjas… Kiekvieną mėnesį kažką perveda. Simboliškus pinigus gaunu“, – ,,Aukštaitiškam formatui“ sakė R.Vanagas.
Knygų autoriams LATGA moka pinigus ir už knygų panaudą bibliotekose – po keliolika centų už vieną knygos paėmimą iš bibliotekos. Tačiau, pasak R.Vanago, už knygų panaudą sumos yra menkos. ,,Panaudos pinigai priklauso ne tik nuo LATGA, bet ir nuo bibliotekų pateikiamų duomenų. Už spektaklį jau pastebima suma. Tik šiais laikais pastatytas spektaklis nebūtinai turi būti rodomas. Gali vieną kartą parodyti, ir tuo viskas baigtis. Nuo rodymo, nuo bilietų skaičiaus pajamos priklauso. Operos, chorai, koncertai yra dideli pinigai…“ – kalbėjo rašytojas.
Už dainų atlikimą per radiją, televiziją ir koncertus savosios honoraro dalys priklauso ne tik atlikėjui, bet ir muzikos bei teksto autoriams, todėl, pasak R.Vanago, dabar dauguma atlikėjų ne tik dainuoja, bet ir muziką bei eiles rašo patys.  
,,Kažkada aktorius, dabar jau amžinatilsį Algimantas Masiulis, sako – man tavo rašomoji kalba labai patinka, duok, aš ką nors radijui įskaitysiu. Daviau keletą novelių. Įskaitė vieną kalėdinę novelę, tai ji ėjo minimum dvidešimt metų – kasmet. Gal 38 litai įkrisdavo už vieną transliaciją. Taigi, jeigu tavo radijo spektakliai ar pasakos eina nuolat, jau ir susidaro. Čia pavyzdys, kad kažkas uždirba labai smarkiai. O man – ne ta suma, kad galėčiau gyventi, bet vis tiek priedėlis…“ – aiškino anykštėnas rašytojas.
Tarybiniais laikais rašytojai generavo didžiulius pinigus. Pats R.Vanagas priminena, kad už plonytę eilėraščių knygelę, išleistą rusų kalba, gavo 1000 rublių honorarą, kai daugumos žmonių algos nesiekdavo 200 rublių per mėnesį. ,,O kai išverčiau iš rusų kalbos knygą iš ,,Terra fantazija“ serijos, gavau apie 5000 rublių. Tada supratau, kodėl ne bet kam suteikdavo privilegiją versti“, – šypsojosi rašytojas.  
R.Vanagas prisiminė, jog tarybiniais metais buvusi rašytojų uždarbio iš užsienio parsigabenimo schema. Kapitalistai honararus už išverstus tarybinių autorių kūrinius pervesdavo ne patiems autoriams, o valstybinei kontorai.  ,,Užsienio leidėjai, žinodami, kaip skriaudžiami tarybiniai autoriai, išsikviesdavo tarybinį autorių  pas save, tarkim, į Švediją ar Suomiją,  ir vietoje sumokėdavo valiuta.  O parsivežti žmogus pinigų negali… Tada rašytojai užsienyje prisipirkdavo kokių retų leidinių, Salvadoro Dali ar Šagalo darbų, ir atvažiavę čia parduodavo. Ir taip aplinkiniu keliu uždirbdavo“, – pasakojo R.Vanagas.
Pasak R.Vanago, rašytojai, kurie tarybiniais metais turėjo vardus, ir be ,,užsienio paramos“ maudėsi piniguose. ,,Jonas Avyžius ar Eduardas Mieželaitis gavo didžiulius pinigus. Kai E.Mieželaitis gavo Lenino premiją, iš karto į visas tarybines kalbas išvertė, buvo  privaloma. Į socialistinių šalių kalbas – privalomai. Šimtatūkstantiniai tiražai…  Bičiuliai, kurie tarybiniais laikais buvo verčiami į rusų kalbą ir spėjo tuos honorarus semti, dabar gauna ir didžiules pensijas. Tiesa, tų žmonių nebėra daug“, – aiškino Lietuvos rašytojų sąjungos narys.   

Ir meras gauna iš LATGA pajamų

Anykščių rajono meras, gamtininkas, Valdo Adamkaus premijos laureatas Sigutis Obelevičius yra keliolikos knygų apie gamtą autorius. Prieš porą metų S.Obelevičius registravosi LATGA. Tiesa, jis ,,Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad registravo gal tik tris knygas.
,,Kažkokie pinigėliai įkrenta. Man regis, perveda du kartus per metus po keliasdešimt eurų“, – žurnalui sakė meras. S.Obelevičius gauna išmokas tik už knygų panaudą bibliotekose. ,,Vis į kišenę, o ne iš kišenės“, – vertindamas išmokos dydį, šyptelėjo S.Obelevičius.  

,,Sadūnai“ iš LATGA neprasigyvena

Zarasų rajono ,,Sadūnų“ kaimo kapela iš Utenos regiono muzikos kolektyvų televizijos ir radijo eteryje užima daugiausia laiko. „Sadūnai“ su LATGA turi kolektyvinę sutartį. Kolektyvo vadovas Ramūnas Lisinskas ,,Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog ,,Sadūnai“ iš LATGA kasmet gauna 300-500 eurų.
„Sadūnų“ lyderis Gintaras Andrijauskas ,,Aukštaitiškam formatui“ kalbėjo, kad kapelos pajamos už autorines teises nėra didelės, nes grojama folkmuzika, kai dainų žodžiai ir muzika nėra „Sadūnų“ nuosavybė. „Kai turėjau ,,Šulnį“ – buvo daugiau pajamų“, – sakė G.Andrijauskas.

Kryptingai dirbant, galbūt pavyktų užsidirbti
Uteniškė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė ir vertėja Regina Katinaitė yra dainuojama autorė. Jos kūrinius atlieka keli Lietuvos daininkai, o Gytis Paškevičius įrašė visą dainų R.Katinaitės žodžiais albumą. Pasak poetės, jos svarbiausios iš LATGA gaunamos pajamos ir yra už dainų tekstus.  
,,Nežinau aš tų formulių. Pagrindinių radijo stočių įkainiai yra didesni, atlygiai už koncertus – skirtingi. Jeigu atvirai, niekada nesigilinau,  turiu sudariusi sutartį, man kažkiek perveda. Nežinau, kodėl skirtingos radijo ir televizijos stotys skirtingai moka. Honorarai nėra dideli, bet jeigu nuskamba Lietuvos televizijoje – iš karto matosi, kad ne euras ir ne du.  Man LATGA pinigai kiekvieną ketvirtį įkrenta. Algos dydį gali siekti ketvirčio suma? Oi, ne. Aš ne iš tų žmonių, kurie daug sukuria. Yra poetų, kurie labai dainuojami, pavyzdžiui Baltakis“, – dėstė poetė.
Pasak R.Katinaitės, siekiant iš LATGA užsidirbti, reikėtų kryptingai dirbti. ,,Reikia labai daug parašyti ir su kuo nors stipriai bendradarbiauti, tada galima ir algą pasiekti. Bet tam reikia būti labai talentingam ir dar sėkmės reikia. Kad tave pastebėtų, kad įtikintum, jog šitos eilės geriausios.
Už Paškevičiaus albumą man nuolat ateina procentukas. Už ketvirtį yra ir porą šimtų eurų įkritę. Tiesa, viską suskaičiavus, ne tik Paškevičių“, – sakė R.Katinaitė.
R.Katinaitė – Utenos rajono mero Alvydo Katino sesuo. Artima giminystė poetei kliudo gauti savivaldybės paramą knygų leidybai.  ,,Rajone negaliu gauti paramos iš projektų. Dvi knygas rėmė Lietuvos kultūros taryba, lietuvių draugija yra rėmusi, kartą brolis asmeniškai parėmė. Nors rajone literatai yra remiami, bet aš nesikreipiu dėl paramos, nes problemų ir taip užtenka“, – kalbėjo uteniškė. Ji sako, kad pačiai labai patiko brolio, taip pat poeto, taip pat Lietuvos rašytojų sąjungos nario A.Katino apibūdinimas: ,,Tu knygų nerašai. Tu kaip paukštis – užėjo ūpas, pagiedi ir vėl tyli…“- sakė brolis. Šitai visai mano kūrybai galioja.“

Dainininkai eiles rašo dėl pinigų

Uteniškio Vytauto Kazielos poezijos rinktinė ,,Alyvmedžiai“ buvo išrinkta Lietuvos 2019-ųjų metų poezijos knyga. Pasak V.Kazielos, iki šiol knygų leidyba suteikdavo tik garbę, o ne pinigus. Rimtesnes pajamas per LATGA poetas gauna už dainas. ,,Pakilimas būna, kada įrašoma nauja daina ir kokius metus laikosi ryškus pakilimas.  Paskui  po truputėlį kapsi tiek iš dainuojamos, tiek iš skaitomos poezijos per radiją. Dar kažkas už laikmenas… Kai Gytis Paškevičius išleido savo kompaktą su dviem mano dainom, tikrai buvo juntama. Kiek krenta? Priklauso, kas atlieka dainą. Jeigu atlieka žinomas atlikėjas – įkrenta šimtais. G.Paškevičiaus atveju, ir iš koncertų, ir iš kompakto pardavimų, skaičiuoju, kad man apie 2000 eurų įkrito. O  šiaip kai kažkas pasirodo, ketvirčio pajamos būna ir trys šimtai, būna ir mažiau. Kažkiek vis tiek būna“, – pasakojo poetas.
Iš knygų panaudos, V.Kazielos nuomone, solidesnius pinigus Lietuvoje gauna gal tik trys rašytojai. Poetas sakė, jog už autorines teises mokami pinigai turi ir neigiamą aspektą.,,Niekas nenori pinigų dalintis, kad jie tektų ir teksto autoriui, ir  muzikos autoriui, ir atlikėjui. Visi rašo patys labai gražias dainas. Kažkaip poetui nekyla mintis rašyti muzikos ar dainuoti, o rašyti dainų tekstus, pasirodo, gali bet kas“, – ironizavo V.Kaziela.