Atšalus orams įsigalioja draudimas tręšti laukus

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir tręšti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Primename, kad laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip.

 Gyvulius auginantys asmenys dažnai susiduria su problema – kaip tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų mėšlą. Dažnai srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba ši susidaranti atlieka kompostuojama. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša. O aplinkosaugininkų svarbiausias tikslas – apsaugoti aplinką nuo galimos taršos.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke. Tačiau visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką.  Atkreipiamas dėmesys, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

„Dažniausiai aplinkosaugininkai pažeidimus fiksuoja, kai asmenys lauko darbus atlieka draudžiamuoju tręšimo laikotarpiu. Taip pat kitas dažnas pasitaikantis pažeidimas, kai mėšlas ar srutos yra netinkamai laikomos“, – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad gali būti fiksuojami ir kitokie pažeidimai, pavyzdžiui, kai tręšiant naudojami per dideli mėšlo ar srutų kiekiai. Visais pažeidimų atvejais paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas srutos patenka į vandens telkinius, tokiu pačiu būdu gali būti paveikiamas ir paviršinis vanduo, šuliniai. Norint nepakenkti aplinkai, tręšiant reikėtų laikytis tręšimo normų, tręšimo terminų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas). Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias rudens ir pavasario hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip.  Taip pat, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.