Buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos komanda paskelbė šešis įvykių plėtotės šalyje scenarijus.
„Gruodžio 3 dieną Sviatlana Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi perimti vadovavimą Baltarusijai pereinamuoju laikotarpiu. Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Aliaksandras Dabravolskis pristatė galimus padėties Baltarusijoje plėtotės scenarijus ir pačios Cichanouskajos dalyvavimą juose“, – sakoma ketvirtadienį baltarusių opozicijos lyderės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
A. Dabravolskis pažymėjo, kad pirmuoju scenarijumi gali tapti po derybų surengti nauji rinkimai. Tokių derybų pradėjimo priežastys gali būti dvi: Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pats priima sprendimą arba „ankstesnės valdžios interesams atstovaujanti žmonių grupė priima sprendimą įsitraukti į derybas“. Abiem atvejais „protestuotojų vardu derybose dalyvauja Sviatlanos Cichanouskajos paskirta derybinė grupė, ji bendradarbiauja su [baltarusių opozicijos] Koordinacine taryba“.
Antras scenarijus, pasak A. Dabravolskio, būtų nauji rinkimai atsilaisvinus prezidento postui – „buvusiam prezidentui išvykus iš šalies, atsistatydinus arba jį areštavus“.
Trečias variantas gali būti „režimo griežtėjimas, masinės represijos, nepaprastosios arba karo padėties paskelbimas“. A. Dabravolskio nuomone, tokiu atveju „Lukašenka kuriam laikui lieka valdžioje, bet šį laikotarpį sutrumpina jo neteisėtumas ir išteklių režimui egzistuoti trūkumas“. Tuomet scenarijus tampa „nestabilus, linkęs virsti pirmuoju arba antruoju scenarijumi“.
Pagal ketvirtą scenarijų „Lukašenka bando gaišinti laiką konstitucinės reformos pažadais, vildamasis, kad protestai nuslops“.
„Surengiamas visos Baltarusijos liaudies susirinkimas (kuris yra nekonstitucinė institucija). Per susirinkimą priimamas konstitucijos pakeitimo projektas (greičiausiai be konkretaus turinio ir be konkrečių įgyvendinimo terminų). Nepaisant galimo laiko gaišinimo Lukašenka šiuo atveju lieka neteisėtas, visuomenės paramos jis negalės tikėtis“, – sakė A. Dabravolskis.
Jo nuomone, naujų prezidento rinkimų 2021 metų pavasarį paskelbimas galėtų sušvelninti padėtį ir prislopinti protestus, bet „Lukašenka vargiai tam ryšis“.
„Labai sunkiai įtikima, kad pavyks valdžią savo rankose išlaikyti iki 2021 metų pavasario. Tikimybė išsilaikyti iki rudens išvis artima nuliui“, – pareiškė S. Cichanouskajos patarėjas.
Kaip dar vieną scenarijų A. Dabravolskis nurodė Rusijos karių ir policininkų įvedimo į Baltarusiją galimybę, su inkorporacija ar be jos. Patarėjo nuomone, „Rusija turės išteklių išlaikyti režimą gana ilgą laiką, bet sankcijos, didelis krūvis ekonomikai ir vidaus neramumai destabilizuos padėtį Rusijoje“.
Antro šio scenarijaus varianto atveju A. Lukašenka gali būti nušalintas arba prarasti realią valdžią. Tai gali išprovokuoti skilimą jėgos struktūrose ir masinius protestus. „Tuo metu visuomenės nuotaikos nulems masinį antirusišką judėjimą. Santykiai su Rusija bus beviltiškai sugadinti“, – prognozavo A. Dabravolskis.
Paskutiniu galimu scenarijumi opozicionierius vadina „nomenklatūrinį arba karinį perversmą, Lukašenkos nušalinimą nuo valdžios“.
„Minėtų scenarijų analizė rodo, kad tik du iš jų yra stabilūs ir gali turėti stabilių pasekmių. Tai pirmasis ir antrasis scenarijai. Jų įgyvendinimo rezultatas yra pagrindinio prieštaravimo (tauta nebepasitiki Lukašenka ir reikalauja jo trauktis, bet Lukašenka atsisako išeiti) išsprendimas“, – apibendrino A. Dabravolskis.
