Už premiją išleis knygą ir atstatys paminklą mirusiems

Gruodžio 28 dieną, pirmadienį, menotyrininkei, dailės pedagogei dr. Jolantai Zabulytei nuotoliniame renginyje įteikta Anykščių rajono savivaldybės įsteigta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

Nuotolinę premijos įteikimo ceremoniją organizavo Pasaulio anykštėnų bendrija, ji buvo transliuojama per „Zoom“ platformą. Prisijungti prie transliacijos galėjo ir tie, kurie norėjo pasveikinti laureatę, prieš tai informavę bendriją elektroniniu paštu.
Pasaulio anykštėnų bendrijos veiklos koordinatorė Simona Ševčenkaitė renginio pradžioje pasidalijo mintimis, kaip Pasaulio anykštėnų bendrijai kilo idėja teikti dr. J.Zabulytės kandidatūrą Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijai.
„Vos tik pradėjusi dirbti Pasaulio anykštėnų bendrijoje, vis išgirsdavau apie Jolantą, jos darbus, apie tai, ką ji daro dėl Anykščių. Kai gavome kvietimą teikti paraiškas premijai, susikroviau  krūvą knygų apie Jolantą, jos parašytas knygas.Galvojau – na viskas, dabar susipažinsiu su jos darbais, išsiaiškinsiu, kodėl tiek daug apie ją kalbama. Ir tą pačią akimirką pro duris įžygiuoja Jolanta. Pirmą kartą ją pamačiau, susižvalgėme su kolegomis ir nusprendėme, kad pats likimas šią premiją nori skirti Jolantai“, – žaismingais prisiminimais dalijosi Treresės Mikeliūnaitės kultūros premijos ceremoniją moderavusi S.Ševčenkaitė.
Premijos laureatę pristatė Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.
„Prisimenu tą momentą prieš keliolika metų, kai Jolanta ėmė ieškotis vietos, kur galėtų nutūpti Anykščių krašte. Buvo labai smagu talkinti tuo metu,visai negalvojant apie tai, ką paskui Jolanta pakeis pas mus. Nežinau, kiek iš mūsų, dabar susirinkusiųjų čia, yra buvę pirmojoje Jolantos paskaitoje, kuri vyko rūsyje, dabartinėje Anykščių menų mokykloje. Jolanta tada pirmąsyk pristatė tas vertybes, kurias mes tarsi turėjome, bet apie jas  nieko nežinojome. Tuo metu ji, regis, dar nebuvo į Anykščius priviliota. Jolantos dėka mes pradėjome atpažinti vertybes. Dar prieš keliolika metų, jei manęs kas būtų paklausęs, kuo skiriasi koplytstulpis nuo stogastulpio, prisipažinsiu,  ilgai būčiau gūžčiojęs. Jos dėka mes atpažįstame ir stogastulpį, ir koplytstulpį, pagaliau mes atrandame Anykščių krašte tas vertybes, kurias suvokiame, pradedame branginti“, – kalbėjo T.Kontrimavičius.
Muziejaus kuratorius dr. J.Zabulytę lygino su šviesios atminties T.Mikeliūnaite. T.Kontrimavičius atkreipė dėmesį net į tokią detalę, kad abi  šias moteris sieja vienas dalykas – jos nevairuoja automobilio, bet tai netrukdo joms burti bendruomenę.
„Ji mus išveda į tas erdves, kuriose yra vertybių, padeda jas suprasti, pažinti. Nepasakosiu apie tai, kaip Jolantos atradimai inspiruoja naujus kūrybinius procesus, tačiau jos dėka mes imame turtėti. Pagaliau mes imame burtis ir veikti. Per tą dešimtmetį, kai Jolanta aktyviai sukasi Anykščių krašte, ji spėjo padirbėti Pasaulio anykštėnų bendrijoje, ją subūrusi krašto pažinimo veikloms. Ji spėjo pabūti Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos veiklose, jos pilna Anykščių Naujų vėjų bendruomenėje. Tarsi visos šios pavieniui, atskirai veikiančios institucijos ima ir susitelkia tam, ko pati Jolanta labai norėjo. Ji norėtų, kad būtų pažįstamas, vertinamas krašto paveldas, pirmiausia – sakraliniai paminklai, ji norėtų, kad mes tuo domėtumėmės, tai suprastume, kad galėtume pasidžiaugti tuo, ką turime. Noriu padėkoti Jolantai, kad jos dėka Anykščių kraštas praturtėjo. Praturtėti galima ne tik įgyjant ką nors –  praturtėti galima pažįstant tai, ką turi, suvokiant, kad tai yra turtas. Šis  pažinimas per pastarąjį dešimtmetį ir atėjo kartu su Jolanta“, – pabrėžė T.Kontrimavičius.
Muziejininkas pažadėjo, kad dr.J.Zabulytę kada nors pasieks muziejaus dovana – T.Mikeliūnaitės knyga „Anykščių į nieką nekeisčiau“.
„Linkiu, kad šita T.Mikeliūnaitės frazė būtų gyva“, – linkėjo jis.
Sveikinimo žodį tarė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, kuris ir įteikė laureatei apdovanojimą.
„Man Jolanta visada imponuoja ne tik kaip mokslininkė, tyrėja – visada feisbuke man į akis krenta jos gamtos pajautimas, natūralus, kaip tikros gamtininkės ( feisbuke dr.J.Zabulytė publikuoja gamtos fotografijas, – red.pastaba). Jolantos darbas, virtęs į hobį, duoda rezultatų, nes ir aš pats, tiesą pasakius, Jolantos priverstas, apvažiavau Traupio seniūniją ir fotografavau kryžius. Jos darbai peržengė Anykščių rajono ribas ir turi išliekamąją vertę“, – kalbėjo S.Obelevičius.
Savivaldybės vadovas taip pat juokavo, kad šių metų  Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija neturėtų kelti asociacijų su koronaviruso pandemija, nes „kryžiai taip pat užima tam tikrą vietą“, o dr.J.Zabulytė juos būtent ir tyrinėja.
Menotyrininkė dr. J.Zabulytė prisiminė, kad, dar būdama maža, su tėvais iš Anykščių krašto persikėlė gyventi į Kauno rajoną, Garliavą. Į Anykščius ji sugrįžo 2008 metais.
„Visada gyvenau su mintimi, kad noriu grįžti namo, į Anykščius. Gyvenu čia ir džiaugiuosi, nes čia man ir dangus šviesesnis, ir paukščiai gražiau čiulba, ir medžiai žalesni, jau nekalbant apie pačius žmones“, – sakė ji.
Menotyrininkė demonstravo skaidres, pasakojo apie savo nuveiktus darbus: kryždirbystės paminklų fiksavimo ekspedicijas, surengtas parodas, išleistas knygas, surengtas šventes.
„Mielieji anykštėnai, labai dėkui, kad esate, nes be jūsų nebūtų ir manęs. Ši premija – viso bendro mūsų buvimo kartu vaisius. Čia gera gyventi ir kurti“, – dėkojo dr.J.Zabulytė.
Premijos laureatė taip pat atskleidė, kam skirs piniginę T.Mikeliūnaitės kultūros premijos dalį – 1,5 tūkst. Eur.
„Dalį premijos skirsiu antrosios knygos leidybai, o kitą dalį skirsiu Butėnų kapinių paminklo mirusiems, kuris neišliko, atstatymui“, – sakė dr.J.Zabulytė.
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas profesorius Tomas Ladiga dėkojo už Anykščių krašto vertybių puoselėjimą ir dalijimąsi jomis ne tik laureatei dr. J.Zabulytei, bet ir Anykščių rajono savivaldybei.
„Džiugu savo gretose turėti daktarą, kuris rūpinasi ne tik sveikata kūno, bet ir mūsų dvasine sveikata. Linkiu Jolantai laiko ir sveikatos įgyvendinant idėjas“, – linkėjo T.Ladiga.
Anykščių rajono tarybos narė, liberalė, Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė kalbėjo, kad dr.J.Zabulytė daugeliui galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikia mylėti savo darbą.
„Jos aistra kryždirbystės tyrinėjimui, lietuviškų tradicijų saugojimui ir pačios lietuvybės, meilė gamtai galėtų būti pavyzdžiu daugeliui iš mūsų. Teko dalyvauti Jolantos knygos pristatyme, klausytis jos įžvalgų ir matau, kad jos aistra neblėsta iki šiol“, – kalbėjo savivaldybės Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja I.Smalskienė.
Savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Pajarskienė prisiminė, kaip su dr. J.Zabulyte keliavo po kalnus Sakartvele.
„Tai žmogus, su kuriuo drąsiai eini į kalnus“, – apie laureatę sakė A.Pajarskienė, prisiminusi „bendrus vakarojimus ir godojimus“ bei bendrą „juoką iki pilvo skausmo“.
Rašytojas Rimantas Vanagas kalbėjo, kad, kol gyvas būsiąs, neužmiršiąs vieno atradimo, kurį padėjusi atrasti dr.J.Zabulytė.
„Mano senelio, kryždirbio Petro Blažio atradimas ir jo visa kūryba. Jei ne Jolanta, aš, ko gero, nežinau, kiek to procento būčiau atradęs“, – sakė rašytojas.
R.Vanagas sakė, kad jam didelį džiaugsmą ir pavydą kelia tai, kad dr.J.Zabulytė sugeba pritraukti jaunus žmones, jos paskaitų noriai klausosi Anykščių akademijos klausytojai.
„Tas jaunimėlis, kuris vaikšto po mūsų senovę iki pažastų žolėse ir džiaugiasi atradęs mūsų senolių vardus ir pavardes, meno kūrinius, yra didelė viltis mūsų ateičiai, kad yra kam perimti mūsų kultūrą ir paveldą“, – kalbėjo R.Vanagas.
Prie sveikinimų jubiliatei prisijungė ir buvęs dr.J.Zabulytės geografijos mokytojas Valentinas Padriezas iš Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos.
„Labai džiaugiuosi, kad sugrįžai į patį gražiausią Lietuvos kraštą. Sveikinu su tokiu įvertinimu, dėkoju už gražius darbus Lietuvai ir Anykščių kraštui“, – linkėjo pedagogas.
T.Mikeliūnaitės kultūros premijos ceremoniją vainikavo daina „Ilgiausių metų“ – bendram chorui visai netrukdė nuotolinė transliacija…
Priminsime, kad lapkritį Anykščių rajono taryba, o vėliau ir Anykščių rajono taryba  vienbalsiai pritarė, kad šiemet Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija būtų skirta menotyrininkei dr.Jolantai Zabulytei.
Premija dr.J.Zabulytei atiteko už Anykščių krašto kryždirbystės tradicijų tyrinėjimą ir puoselėjimą. Po daugelio vykdytų ekspedicijų su Anykščių rajono moksleiviais renkant informaciją apie kraštui būdingus paminklus, 2018 metais J. Zabulytė parengė ir išleido knygą  „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“.  J. Zabulytės dėka 2019 m. Arklio muziejuje pagal archyvines nuotraukas buvo atkurtos ir pastatytos trijų senųjų  XIX a. II  pusės paminklų rekonstrukcijos, rekonstruotas anykštėno Petro Blažio 1921 metais pastatytas kryžius. 2020 metais restauruotas kryžius Debeikiuose.