Policija pastebi, kad pernai pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu, mastas, teigiama Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Visgi, policija atkreipia dėmesį į tai, jog auga apgaulingi telefoniniai skambučių ir svetainių klastojimas internete atvejų skaičius.
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad policija pernai registravo 2 838 nusikalstamos veikos, padarytas elektroninėje erdvėje. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pernai, palyginus su 2024 m., sumažėjo 7 proc.
„Bendroje nusikalstamumo struktūroje nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, santykis 2025 m. sumažėjo 2 proc. punktais. 2025 m. sumažėjęs tiek bendrojo nusikalstamumo, tiek nusikalstamumo elektroninėje erdvėje lygis nerodo nusikalstamumo rizikos augimo. Ši situacija išlieka stabili pastaruosius penkerius metus“, – teigiama ataskaitoje.
Statistika rodo, kad didžiausią dalį pernai elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų, sudarė sukčiavimai – 44 proc. (palyginti su 2024 m., 37 proc. mažiau), nusikaltimai elektroninėje erdvėje siaurąja prasme – 21 proc. (palyginti su 2024 m., 9 proc. daugiau), neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas – 15 proc. (palyginti su 2024 m., 4 proc. mažiau).
Policijos duomenimis, tarp 2025 m. elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų 7 proc. sudarė disponavimas pornografiniu turiniu (palyginti su 2024 m., 28 proc. mažiau), 7 proc. – netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis atvejai (palyginti su 2024 m., 10 proc. mažiau).
Policija pastebi, kad 2025 m. iš viso fiksuota 7 proc. mažiau nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu.
„Tai pirmas kartas po tokių nusikalstamų veikų daugėjimo per pastaruosius 5 metus“, – atkreipia dėmesį policija.
Išskyrė telefoninius sukčius ir internetinių svetainių klastojimą
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje pabrėžiama, kad vertinant su sukčiavimu susijusius nusikaltimus, padarytus elektroninėje erdvėje, pastebima, jog praėjusiais metais (kaip ir 2024 m.) dominavo tie patys sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdai, tačiau kartu atkreipiamas dėmesį į tai, kad labai išaugo apgaulingų skambučių ir svetainių klastojimo internete atvejų skaičius: apgaulingi telefoniniai skambučių skaičius pernai, lyginant su 2024 m. išaugo 36 proc., o svetainių klastojimo internete mastas padidėjo net 95 proc.
Policija nurodo, kad apgaulingų telefoninių skambučių grėsmės rizika ir toliau išlieka aukšta dėl organizuoto nusikalstamumo įtakos.
„Jos (įtakos – ELTA) pagrindinis veiksnys yra nuo 2024 m. sistemingai rusakalbių telefoninių sukčių taikomas ES teritorijoje migruojančių tarptautinių nusikalstamų grupių veiklos modelis. Jei 2024 m. telefoniniai sukčiai orientavosi į žemo informacinio raštingumo visuomenę ir aktyviausiai taikė apsimetėlių internetinės „Google“ platformos specialistais, bankininkais ir policininkais derinį, tai 2025 m. telefoniniai sukčiai aktyviai išnaudojo Lietuvoje pakeistą telefono numerių rašymo tvarką – apsimesdami ryšio operatorių atstovais, jie įtikindavo gyventojus, kad jų telefono numeriui iškilo problema“, – teigiama Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.
Policijos vertinimu, apgaulingų telefoninių skambučių skaičius gali didėti dėl rizikos, susijusios su 2025 m. pradėtomis taikyti naujomis manipuliavimo schemomis, tai yra bauginimu, kad nukentėjusieji finansuoja Rusijos kariuomenę, nukentėjusiųjų išprovokavimu atskleisti duomenis ir perduoti grynuosius pinigus, banko korteles, apsimetant elektros tinklų, banko ir policijos darbuotojais. fiktyvios kompensacijos siūlymu vaistų ir maisto papildų pirkėjams.
Anot policijos, pastebima, kad nukentėjusieji nuo telefoninių sukčių neretai būna patys įtraukiami į sukčių schemas.
„2025 m. apgaulingų skambučių organizatoriai pradėjo aktyviai išnaudoti nukentėjusiuosius kaip sąskaitų mulus ir (ar) grynųjų pinigų kurjerius. Tokiu būdu išnaudojami nukentėjusieji arba iš savo sąskaitų išgrynina pervestas svetimas lėšas ir jas perduoda atsiųstiems telefoninių sukčių kurjeriams, arba šiems gavėjams perduoda iš kitų apgautų žmonių paimtas siuntas su grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis.
2025 m. ikiteisminių tyrimų duomenys rodo, kad anoniminiai apgaulingų skambučių organizatoriai grynųjų pinigų kurjerius aktyviai verbuoja darbo skelbimais socialiniame tinkle „Facebook“ ir jų veiksmus koordinuoja virtualiai internetinio bendravimo programėlėje „Telegram“ sukurtose grupėse“, – nurodoma ataskaitoje.
Policija perspėja, kad internetinių svetainių klastojimas ateityje gali tapti vienu dominuojančių sukčiavimo būdų. Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, jog svetainės klastojamos, siekiant užvaldyti elektroninės bankininkystės vartotojų ir jų finansinių instrumentų duomenis, kad būtų galima grobti lėšas iš sąskaitų.
„2025 m. sukčiai sistemingai klastojo plačiai visuomenėje naudojamų viešųjų ir finansų paslaugų subjektų interneto svetaines: sveikatos (esveikata), mokesčių (VMI, EDS), socialinės apsaugos (SODRA), nuosavybės registravimo (Registrų centras, REGITRA), draudimo (Lietuvos draudimas), energetikos paslaugų (Elektrum, Ignitis, ESO, Enefit), telekomunikacijos paslaugų (TELE2), bankininkystės (Artea, SEB, Swedbank), viešojo susisiekimo (JUDU), parkavimo vietų (UNIPARK).
Interneto svetainė esveikata.lt buvo sistemingai klastojama, kai į pabaigą artėjo Lietuvos vairuotojams valstybės nustatytas sveikatos pažymėjimų atnaujinimo terminas. VMI, EDS, SODROS svetainių klastojimas sutapo su Lietuvos gyventojams valstybės nustatytu turto deklaravimo terminu. 2025 m. pabaigoje tiksliniais sukčiavimo taikiniais tapo bankų (SEB, Swedbank) klientai“, – nurodo policija.
ELTA primena, kad antradienį Vyriausybei pristatyta 2025 m. Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita.
