Dainų šventė: džiaugsmas su kartėlio prieskoniu (Rievės.2026-07-03)

Jau rytoj prasidės Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“, į kurią išvyko anykštėnų mokinukų kolektyvai. Gražu, šaunu, sveikintina. Turim kuo didžiuotis, o vaikai įgaus puikios patirties, liks atsiminimai.
Didžiulė pagarba mokytojams, vadovams, kurie tuos vaikus subūrė, juos šventei paruošė – manau, visi žino, jog tam reikia daug pastangų.
Ir dar daug visokių gražių žodžių galėčiau prirašyti. Bet yra vienas „bet“.
Visai neseniai į „Anykštos“ redakciją kreipėsi vieno choristo mama. Ji stebėjosi, kad mūsiškiams vaikams, besiruošiantiems šiai šventei, reikalingus daiktus (pavyzdžiui, apsiaustą nuo lietaus) reikia nupirkti patiems tėvams. Gal taip ir turi būti, gal taip daro visi? Betgi ne – štai panevėžiečiai savo mokinukus į dainų šventę išlydi visai kitaip. Skelbiama, kad „Panevėžio rajono savivaldybė pasirūpino dalyvių pavėžėjimu autobusais, sulankstomomis lovomis, dušo įranga bei marškinėliais“ (citata iš internetinio portalo aina.lt). Lovomis!

Tuo tarpu, pagal tėvų pasakojimus, mūsiškiai gavo kur kas mažiau. Ar tikrai rajono biudžetas toks kiauras, kad net apsiaustai nuo lietaus, kainuojantys kelis eurus, yra per brangūs? Be abejonės, tėvai dėl to euro nenuskurs, – ir su redakcija susisiekusi mama sakė – nieko, nupirksim. Bet vien parodytas dėmesys kai kada vertesnis už tą pinigėlį – savivaldybė nenuskurs, o choristų tėvai džiaugsis, kokia gera ir dėmesinga mūsų valdžia. Dar ir feisbuke padėkos.
Ir vis tik negaliu negrįžti prie „valdiško“ choro „Šilelis“, kuris yra finansuojamas savivaldybės lėšomis. Iš karto pasakau, kad nieko prieš neturiu nei prieš šį chorą, nei jo choristus. Po pirmojo choro pasirodymo manęs meras paklausė: „Gražu?“ „Gražu“ – atsakiau. Ir nemelavau.

Kad choras reikalingas – tikrai sutinku: susirinko entuziastingi, balsingi žmonės, kurie kuria puikius dalykus. Kuo daugiau tokių, tuo smagiau. Tačiau nesutinku, kad jam būtų suteikiamos išskirtinės sąlygos. Kodėl tuomet nebuvo finansuojamas mokytojos Ritos Uturytės choras, dainų šventėje atstovavęs Anykščius? Kuo šis choras kitoks? Juk jie taip pat dainuoja gražiai. Suprantama, jei „Šilelis“ yra savivaldybės „pagamintas“, jam ir pinigai atkeliauja iš biudžeto, tačiau mokyklos taip pat priklauso savivaldybei, tai gal bent prieš šventes galima nusimatyti tais keliais tūkstančiais eurų daugiau mūsų vaikams… Galų gale, dainų šventė nėra eilinis koncertas kokios miesto šventės metu. Tai yra vienas svarbiausių valstybės kultūrinių renginių, į kurį vaikai patenka tik po atrankų ir įdėję milžinišką darbą.
Apskritai norėtųsi, kad iniciatyvus jaunimas būtų labiau pastebėtas, labiau skatinamas. Laimėjai kokį respublikinį dainų ar piešinių konkursą, parvežei auksą iš varžybų – ir tau nors 50 eurų. Vaikui ir tiek jau pinigėlis, plius dėmesys iš valdžios. O jei dar kokio kultūros centro scenoje! Vaikai, ypač mažesni, didžiuojasi mero rankos paspaudimu, jiems tai tolygu kaip man su Trumpu nusifotkinti… Padėti jaunuoliams siekti tikslo, būti pamatytiems ir paskatintiems – manau, tai turėtų būti prioritetas. Juk kai savivaldybė pasirūpina mažais dalykais, ji tarsi pasako: mes matom jūsų darbą, vertiname jūsų pastangas! Vienas vaikas po tokio dėmesio norės dar labiau stengtis, kitas supras, kad jo darbas yra svarbus, o trečias galbūt pasirinks likti kurti savo krašte.
Gal kitą kartą, planuojant biudžetą, atsiras daugiau dėmesio jaunimui. Juk investicija į vaikus niekada nebūna per didelė, o mūsų mokinukų darbas, jų įdėtos pastangos – tikroji mūsų rajono vertybė.
P. S. Jau paruošus tekstą atėjo žinia, kad savivaldybė vis tik vaikams lietpalčius parūpino!