Pastarosiomis dienomis katalikų hierarchai išgarsėjo, pakrikštydami žmogžudžius, o kai kurie politikai valdžią perleido Dievui. Apie tai ir ko linki tikintiesiems dienos interviu su Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonu, Anykščių dekanu, kun. Stanislovu KRUMPLIAUSKU
Pastarosiomis dienomis katalikų hierarchai išgarsėjo, pakrikštydami žmogžudžius, o kai kurie politikai valdžią perleido Dievui. Apie tai ir ko linki tikintiesiems dienos interviu su Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonu, Anykščių dekanu, kun. Stanislovu KRUMPLIAUSKU
Už keliolikos asmenų nužudymus bei įvairius sprogdinimus iki gyvos galvos nuteistam Klaipėdos nusikaltėliui Sigitui Gaidjurgiui Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime Jo Eminencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis suteikė Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus bei pakrikštijo? Ką tai galėtų reikšti: ar Katalikų bažnyčiai taip blogai, kad tikinčiųjų ieškoma net tarp žmogžudžių, ar tai viešųjų ryšių akcija?
– Jeigu tas žmogžudys gailisi, meldėsi, kodėl jam neatleisti… Visi mes tam tikra prasme esame nusidėjėliai. Viešpats atėjo ne teisti, bet gelbėti nusidėjėlių. Tad jei ir nusikaltėliai grįžta prie Dievo, tai gražu, kilnu…Kai kurie žmonės vis dar nesupranta Bažnyčios misijos…
Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių tarybos priėmė nutarimą rajone paskelbti Kristaus karaliaus intronizacijos – valdžios perleidimo Dievui – aktą. Kas tai? Gal politikai jau nesugeba valdyti?
– Tai šieik tiek išpūstas dalykas…Nors ten tikinčiųjų rajonai… Matydami blogį, nužmogėjimą, žmonės ir ieško Dievo malonės. Pasiaukoti Švenčiausiojo širdžiai – tai puikūs dalykai…Ar nereikėtų intronizuoti visą Vilniaus kraštą? Kam gi užkliuvo Betliejaus prakartėlė Katedros aikštėje, kad ją reikėjo suniokoti? Kažkoks kerštas išsiliejo, neapykanta…
Gal ir Anykščių politikams vertėtų valdžią perleisti Dievui?
– Gal ir reikėtų… Žmonės labiau sutartų, pasiaukotų…Čia nieko blogo nėra – tik dvasiniai dalykai…
Ko palinkėtumėte tikintiesiems Naujais 2010 geležinio tigro metais?
– Palaimingų Viešpaties metų…Taikingų, ramių…Nes Dievo rankose mūsų gyvenimai, ateitis, ne tigro, beždžionės, gyvatės ar kito žvėries… Ne vienas žmogus pas mus vis dar tiki horoskopais, nesistengia kreiptis į Dievą, Mariją, naujai gimusiį kūdikėlį Jėzų…Anksčiau visas tikinčiųjų dėmesys būdavo skirtas šv. Kalėdoms… O kas Naujieji metai? Tai slenkstis arčiau mirties…Kas gali džiaugtis, priartėjęs prie anapus? Fejerverkais, triukšmais norima užgošti mintį, kad viskas priklauso nuo Viešpaties…Atversime naują lapą ir tik nuo mūsų ir Dievo priklausys, ką į jį prirašysime…
