Anykščių kultūros centre nuo ankstyvo ryto dega žvakės, skamba įrašytos Sigito Anusevičiaus dainos ir verkia darbuotojos…
Anykščių kultūros centro direktorė Diana Petrokaitė pasakojo: “Nebesuskaičiuoju, kiek metų mes pažįstame Sigitą. Šiandien turėjome susirinkti į repeticiją – taip ir matau, kaip jis šypsodamasis ateina, kaip dalinasi gera nuotaika.
Anykščių kultūros centre nuo ankstyvo ryto dega žvakės, skamba įrašytos Sigito Anusevičiaus dainos ir verkia darbuotojos…
Anykščių kultūros centro direktorė Diana Petrokaitė pasakojo: „Nebesuskaičiuoju, kiek metų mes pažįstame Sigitą. Šiandien turėjome susirinkti į repeticiją – taip ir matau, kaip jis šypsodamasis ateina, kaip dalinasi gera nuotaika. Turėjome repetuoti naują dainą Vasario 16-osios minėjimui…
Regina Stumburienė renka kompaktus su Sigito dainuotomis dainomis – perduosime jo mamai.
Mes tarsi netekome šeimos nario – jo buvo visur pilna. Kai griebdavo akordeoną, grodavo dieviškai, o dainuoti jam niekada nebuvo gana- vis naujos, vis naujos jam reikėdavo. Visom įmanomomis progomis jis būdavo pirmas dainuoti ir groti…
Griežtai auklėjo paauglį sūnų Miką, žaisdavo su juo krepšinį”.
