Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai kartu kreipsis į Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą dėl paramos bendro dujotiekio statybai. Dėl to susitarė Dalia Grybauskaitė ir ketvirtadienį Vilniuje viešintis Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski).
Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai kartu kreipsis į Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą dėl paramos bendro dujotiekio statybai. Dėl to susitarė Dalia Grybauskaitė ir ketvirtadienį Vilniuje viešintis Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski).
D.Grybauskaitės teigimu, naujas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos užtikrins alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai bei visam regionui galimybę ir sukurs prielaidas mažesnėms nei dabar gamtinių dujų kainoms. Šis dujotiekis sujungtų iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų sistema ir sukurtų regioninę gamtinių dujų rinką.
Lietuvos valstybės vadovė išsakė viltį, kad dujotiekio projektas bus įvardintas prioritetiniu Europos Sąjungoje.
„Manome, kad būtina paveikti ES struktūras, kad ypač dujotiekis taip pat taptų prioritetiniu projektu visai Europai, kaip tai jau buvo padaryta su elektros tiltu. Sieksime, kad europinis finansavimas būtų garantuotas ir šitam projektui. Energetinio saugumo, aprūpinimo ir Lenkijai, ir Lietuvai, ir visam Baltijos regionui reikalai yra be galo svarbūs ir mes sieksime, kad šis prioritetas išliktų vienu iš mūsų bendradarbiavimo pagrindų”, – sakė D. Grybauskaitė ketvirtadienį per prezidentų spaudos konferenciją.
Kaip Eltai teigė Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas, mūsų šalies energetiniam saugumui itin svarbios dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos klausimas yra keliamas jau seniai, tačiau, priešingai nei planuojamos elektros jungtys, jo iki šiol net projektu vadinti nebuvo galima.
„Dabar dėl tam tikrų naujų aplinkybių – kaip didėjančių dujų iš skalūnų Lenkijoje išgavimo perspektyvų, galimo Latvijos gamtinių dujų saugyklos panaudojimo, Lietuvos intereso pasinaudoti Lenkijoje statomu Svinoujscės (Swinoujscie – lenk.) suskystintų gamtinių dujų terminalu šis projektas iš esmės įgauna ir didesnį ekonominį pagrindą”, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos eksperto, dabar tam, kad šis projektas pasistūmėtų iš esmės, pirmiausia reikia Europos Sąjungos politinio ir finansinio palaikymo. Būtent ES parama kartu su naujai besiformuojančiomis aplinkybėmis, kurios didina šio projekto ekonominį patrauklumą, būtų esminės papildomos varomosios jėgos projektui įgyvendinti.
„Panaši situacija buvo su elektros jungties projektu „LitPol Link”. Kol tai buvo dvišalis Lietuvos ir Lenkijos projektas, jis praktiškai nejudėjo. Įgavęs europinio projekto statusą, numačius elektros jungtį su Vokietija ir paskyrus europinį koordinatorių, pajudėjo ir pats projektas”, – analogiją pateikė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministerijos atstovas taip pat pažymėjo, kad ši dujų jungtis ženkliai prisidės įgyvendinant kaip tik šiuo metu ES svarstomą Gamtinių dujų tiekimo saugumo reglamento projektą.
„Svarstomame dujų tiekimo saugumo reglamente kalbama apie tai, kad sutrikus dujų tiekimui pagrindine infrastruktūra, ES valstybė narė turi turėti galimybę užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą ne mažiau kaip 60 dienų, skaičiuojant patį šalčiausią metų periodą, alternatyvia infrastruktūra. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis neabejotinai sustiprintų Lietuvos galimybes apsirūpinti alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais, taigi tuo pat metu padidintų ir Lietuvos galimybes įgyvendinti dujų tiekimo saugumo reglamento nuostatas”, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Tai yra ketvirtasis prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su Lenkijos vadovu, šiemet jau yra suplanuoti dar bent du kaimynių šalių vadovų susitikimai. Gegužę D. Grybauskaitė dalyvaus Lenkijoje organizuojamame Vidurio Europos prezidentų susitikime, o liepą kartu su Lenkijos prezidentu vadovaus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimui.
