„Aš manau, kad sprendimas buvo neapgalvotas, ir tikiuosi, kad dar ne vėlu jį peržiūrėti, ir niekas negali tikriausiai nuvertinti ar paneigti itin reikšmingo V. Landsbergio vaidmens siekiant Lietuvos laisvės ir atkuriant valstybingumą”, – antradienio rytą interviu LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas.
Pasak Premjero, visi politikai, nepaisant partijų programų, ideologinių skirtumų, savo sprendimus turi grįsti ne emocijomis, o vadovaudamiesi istoriniu sąmoningumu ir objektyviais mūsų laisvės kovos faktais. A. Butkevičius pats teigė asmeniškai prisimenantis 1989-uosius metus, kai dar pats dalyvavo Sąjūdžio veikloje, laikotarpį iki 1991-ųjų – šiame laikotarpyje niekas negali nuneigti V. Landsbergio vaidmens svarbos, todėl, Premjero teigimu, profesorius turėtų būtų įvertintas, pripažintas.
„Kaip tai padaryti, aš manau, kad mes, politikai, turėtume sugrįžti prie šito klausimo, užbaigti, taip pasakyčiau, padėti į šalį ambicijas ir grįžti dar kartą prie svarstymo dėl Laisvės premijos suteikimo V. Landsbergiui”, – teigė A. Butkevičius.
ELTA primena, kad prieš savaitę, antradienį, Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti V. Landsbergiui.
Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas komisijai tobulinti.
Parlamentui nepritarus Laisvės premijų komisijos siūlymui šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po Nepriklausomybės atkūrimo V. Landsbergiui, atsistatydino didžioji dalis komisijos narių. Kritiškai vertindami šį žingsnį ir suprasdami išreikštą nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija, drauge su Irena Anna Gasperavičiūte, Nikolajumi Medvedevu ir Ona Valiukevičiūte iš Laisvės premijų komisijos narių atsistatydino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas ir Povilas Urbšys. Po nepavykusio balsavimo iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
Reaguojant į premijos neskyrimą V. Landsbergiui, visuomenėje pradėjo plisti simbolinė solidarumo akcija, raginanti pasirišti po kaklu tautinę juostelę, – V. Landsbergio neatskiriamą aksesuarą. Kad „nei laisvės, nei istorijos nesuklastosi”, yra pareiškusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Laisvės premija kiekvienais metais teikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo” iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos” steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo” lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza” vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
