Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasielgė teisingai pridėdama po dešimt taškų prie brandos egzaminų rezultatų, nes kitu atveju visa abiturientų karta negalėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
„Jeigu nebūtų priimtas šitas sprendimas, visa šita mokyklų absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, savaime tai nėra blogai, tačiau privalu suteikti moksleiviams didesnį pasirinkimą.
„Tie sprendimai priimti būtent dėl viešo intereso, kitu atveju neturėtume absolventų aukštosiose mokyklose. Manau, kad ministrė priėmė gerą sprendimą, ir tais sprendimais ji iš esmės ištaiso buvusios Vyriausybės ir buvusios kadencijos daugumos buvusias šiurkščias klaidas“, – tvirtino G. Paluckas.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, kad maždaug 4 tūkst. abiturientų būtų išlaikę valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
G. Palucko teigimu, šiemetiniai abiturientai tapo buvusios valdžios eksperimentine karta.
„Galėčiau pirštu lenkti, kaip buvo pakeista programa, kaip buvo neparūpinta vadovėlių, kaip buvo pakeista vertinimo sistema pakeliant kartelę. Būtent šitie dalykai atvedė prie tokio rezultato“, – antradienį sakė jis.
Premjeras pabrėžė, kad „ministrės sprendimas gelbėja tūkstančius abiturientų“.
„Atsiminkime proporcijas, jeigu mes vieną tūkstantį šimtukininkų šiek tiek nuskriaudžiame, nes jie iš tikrųjų gavo aukščiausius įvertinimus, tai dešimtis tūkstančių iš apačios pakeliame, kurie neišlaikė matematikos egzamino ir neturėtų galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje. Ar jūs suprantate tai?“ – kalbėjo G. Paluckas.
Anot jo, dabar R. Popovienė ir jos politinė komanda tariasi su aukštosiomis mokyklomis, kaip išskirti aukštus balus ir be pridėtų taškų įvertintus moksleivius.
Kritikai sako, kad ministrės sprendimas yra neteisingas ypač gerai egzaminus išlaikiusiųjų atžvilgiu, nes šimtukus gavusiems abiturientams balas nekils, o surinkus vos mažiau – kils ne tiek, kiek egzaminą išlaikiusiesiems prasčiau.
Prezidento patarėjas Paulius Baltokas LRT radijui teigė, kad ministerija su kitomis institucijomis turi ieškoti sprendimų, kaip atkurti teisingumą ir be pridėtų taškų šimtukus gavusiems abiturientams, kadangi šis sprendimas mažina jų konkurencingumą stojant į universitetus.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
Negi reikia, už ausų tempti, kad baigtų aukštąjį mokslą, o paskui dirbti nesugebėtų. Reikia juk žemiškų profesijų -stalių, statybininkų, santechnikų. Reikia šitų puikių darbininkų.
Auga karta klaunu mamyčių vaikai be kompo telefonu nieko nemoka
Atsikėlė klaunas,planas naikinti mokslą pavyko.
Tu pats klounas.
As zinau pats, kad esu klaunas.
net ten daugumai ne vieta. Dauguma glušiai, be kompo, gūglo ir korepetitorių nieko nesugebantys.
Mažuma išties galvoti, protingi ir kažko verti.
O koks skirtumas, ką žmogus sugeba ar nesugeba be kompo ir gūglo? Tai visiškai neaktualu.
Profesinės mokyklos yra puikios .Išmokstama tikra specialybė.Ypač vyrams.Vadybininkais dirba dauguma profanų,svarbu diplomas.