Į DELFI kreipėsi jaunuolis, kuriam neleista prekiauti suvenyrais prie Anykščių lajų tako. Jo nuomone, tai neteisinga, nes suvenyrais ten prekiaujama, tačiau miesto savivaldybė turi kitų argumentų. Susiviliojęs lajų taku liko nemaloniai nustebintas
„Man yra 23 metai ir, manau, kad privalau neapsunkinti tėvų savo išlaikymu ir netgi norėčiau jiems padėti, – rašė laiške skaitytojas (vardas ir pavardė DELFI žinomi). – Tad sugalvojau užsiimti savo smulkiuoju verslu savaitgaliais, kad netrukdytų mano studijoms ir nenukentėtų jų kokybė. Įsigijau verslo liudijimą prekiauti ne maisto prekėmis ir, kadangi šiuo metu labai didelis turistų srautas Anykščiuose prie lajų tako, nusprendžiau, kad tai tinkama vieta prekiauti lietuviškais medžio dirbiniais.“ Tačiau jis sako, kad Anykščių rajono savivaldybės darbuotojai šias viltis išsklaidė. „Atvykęs gauti leidimo prekiauti prie lajų tako likau nemaloniai nustebintas – leidimo negavau. Atsakingos darbuotojos komentaras buvo, kad leidimo neišduos, o norėdamas prekiauti važiuokite į turgų. Bet savivaldybės įsteigta įmonė ten prekiauja suvenyrais. Taip pat maisto gaminimo įmonėms leidimai yra išduodami, tik klausimas, kodėl jie nenukreipiami prekiauti į turgų? Tad natūraliai iškyla klausimas, kaip Lietuvoje yra ginamos lygių teisių galimybės? Kas nusprendžia, kad savivaldybės įsteigta įmonė gali vykdyti prekybą, o fizinis asmuo su verslo liudijimų negali? Juolab, kad kituose traukos centruose draudimų nėra“, – kilo klausimų jam.
Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Rasalas DELFI komentavo, kad prie lajų tako yra numatytos kelios vietos prekybininkams, bet suplūdus lankytojams leista papildomai maistu ir gėrimais prekiauti iš palapinių. „Anykščių šilelis yra saugotina teritorija, yra saugoma gamta, todėl mes ten nenorime padaryti didelio turgaus. Kai buvo žmonių antplūdis, mes, suprasdami padėtį, kad žmonėms reikia stovėti kelių valandų eilę, kad užliptų į patį taką, leidome prekiauti maistu ir gėrimais iš palapinių“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, prekybos suvenyrais per lankytojų antplūdį beveik nebuvo, kiek vėliau suvenyrais pradėjo prekiauti muziejaus darbuotojos, kurios prie lajų tako teikia gidų paslaugas, taip pat – Anykščių regioninio parko atstovai. S. Rasalas patvirtino, kad muziejus – miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuri atstovauja miestui. „Kiek žinau, mažiausiai perkamas suvenyras buvo kompaktinė plokštelė su įdainuotu „Anykščių šileliu“, o geriausiai buvo parduodami magnetukai“, – suvenyrų pasiūlą pakomentavo jis. Kitiems suvenyrų pardavėjams, pasak jo, dirbti prie lajų tako neleista dėl vietos stygiaus. „Per lankytojų antplūdį ir taip buvo vietos stygius, o tautą reikėjo maitinti“, – paaiškino S. Rasalas. Jis paaiškino, kad atidarius lajų taką, verslo susidomėjimas prekybinėmis vietomis prie jo nustebino. Kelios vietos prie lajų tako pirmą kartą buvo išnuomotos aukciono būdu ir, įdomu tai, kad pirminio pasiūlymo metu už 15 kv. m ploto nuomą prašyta 13,5 eurų už mėnesį, tačiau po aukciono ji padidėjo iki 460 eurų. „Tiek verslas sukėlė nuomos kainas, aišku, mes džiaugiamės“, – pastebėjo S. Rasalas. Anot S. Rasalo, panaši prekyba suvenyrais vyksta ir prie kitų lankytinų miesto objektų, pavyzdžiui, Anykščiuose esančio siaurojo geležinkelio.
