Akcija „Maltiečių sriuba“ vis dar reikalinga – senolių skurdas nesitraukia

„Nu tokia skani sriubikė, kad valgyk ir norėk, – džiaugiasi senolis Zigmas, paragavęs savanorės Gražinos atnešto maisto. – Našlys esu jau seniai. Dievas pasiėmė ne tik žmonikę, bet ir kojas. Tai dabar Gražinutė man ir maitintoja, ir vairuotoja. Pas daktarus vežioja, ant kapų… Su ja nieko nebijau. Tik tų sąskaitų už buto šildymą.“

Tokių vienišų skurdžiai gyvenančių senelių istorijos panašios – artimųjų netektys, ligos, mažos pensijos, keturių sienų draugija ir viltis, kad jie dar kažkam reikalingi. Maltiečiai jiems paremti telkia visuomenę ir kasmet prieš didžiąsias metų šventes vykdo akciją „Maltiečių sriuba“, kurios tikslas surinkti lėšų senelių pagalbai. Ši tema nepraranda aktualumo – maltietiškos šilumos ir visų mūsų atjautos skurdui nesitraukiant reikia tik daugiau. Tad akcijos „Maltiečių sriuba“ užduotis suvienyti visus norinčius senoliams padėti.

Maisto stygius – mažas pensijas gaunančių senolių problema

Apklausos skelbia, kad Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėja, tačiau Statistikos departamento duomenys rodo ką kita – senolių skurdas kol kas nesitraukia. 2020 m. vidutinė pensija buvo 377 eurai, o skurdo rizikos riba siekė 430 eurų. Vadinasi, vidutinė senatvės pensija yra mažesnė už skurdo rizikos ribą. Ir tokias pajamas gaunančių pensininkų Lietuvoje daugiau kaip trečdalis.

Šiuo metu kainos auga greičiau nei kyla pensijos, tad, atsiskaitę už komunalines paslaugas, vaistus bei gydymo priemones, senoliai priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, badas, atrodo, jau seniai pamirštas, tačiau žemas pajamas, tokias kaip vidutinė pensija, gaunančių žmonių gyvenimas parodo, kad maisto stygius vis dar problema. 

Maltiečių parama vien maistu neapsiriboja

Šiuo metu maltiečiai globoja 2800 senolių 42 šalies miestuose ir miesteliuose. Patiems silpniausiems, kurie sunkiai apsitarnauja patys, kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Maisto produktų lauknešėliai yra vežami stipresniems, galintiems pasigaminti. Kad būtų saugiau, į pagalbą ateina savanoris.

Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja – tai ypač aktualu pandemijos metu, kai senoliams važiuoti visuomeniniu transportu nesaugu, o taip svarbu lankyti artimųjų kapus, bažnyčią, gydymo įstaigas.

Yra kaupiamas specialus fondas neatidėliotiniems darbams – pernai Viduklės močiutei Onutei buvo skubiai perstatytas kaminas. Senasis kėlė daug problemų ir net pavojų – užsikūrus krosnį, kambarys skęsdavo dūmuose. Jei iš tokio kamino ant aukšto šokteltų kibirkštis, iki gaisro tik vienas žingsnis. Kitai senolei – Benjaminai iš Vilniaus, patyrusiai insultą ir nebegalinčiai vaikščioti, pritaikytas vonios kambarys įriedėti neįgaliojo vežimėliu. Jei ne maltiečių pagalba, tokių gyvybiškai būtinų paslaugų skurdžiai gyvenantys senoliai neįpirktų.

Pernai duoti pažadai buvo įgyvendinti

Už praėjusiais metais akcijos metu surinktas lėšas maltiečiai įsipareigojo padidinti globojamų senolių skaičių, nes pagalbos prašymų gaunama kasdien. Šiemet šiltą maistą gaunančių senolių sąrašus papildė 200 naujų vardų. Plėtėsi ir veiklos geografija – prisijungė Raseiniai, Pušalotas, Palanga.

Amžėjant visuomenei, kyla senjorų dienos centrų poreikis. Maltiečiai kuria tokių centrų tinklą ir per 2021 m. naujai atidarė 2 centrus Vilniuje ir Marijampolėje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 maltietiški senjorų dienos centrai, į kuriuos pensininkus atveda vienišumas – didžiausia pagyvenusių žmonių problema. Nijolė iš Viduklės sako, kad jai mažesnį liūdesį kelia tuščias šaldytuvas, nei poreikis su kažkuo pasitarti. Tad lankytis dienos centre jai būtina. 

Atidaryti pirmieji maltiečių globos namai

Pernykštės „Maltiečių sriubos“ didžiausias pažadas buvo atidaryti pirmuosius maltiečių globos namus. Ir jis įvykdytas – rugsėjo mėnesį duris atvėrė Šv. Jono Krikštytojo, Maltos ordino globėjo, vardu pavadinti namai. Jie įsikūrė Žemaitijoje, Telšių rajono Viekšnalių kaime. Čia apsigyvenę senoliai džiaugiasi šeimos namų atmosfera, nes, kaip jie sako, gyvena ne palatose, o kambariuose, niekas jų nevadina pacientais ar ligoniais, o tik vardais. Gali kaip namuose bet kuriuo metu ateiti į valgomąjį išgerti arbatos, paskanauti sausainių, susirasti pašnekovą.

Pakalbintas čia gyvenantis Jonas, iš karto susigraudina: „Daugiau man nieko nereik. Meilės čia yra. Viskas iš širdies. Ir aš dabar visus myliu“. Jonas varganai gyveno vienas, jam taip trūko paprasto žmogiškojo ryšio. Kaip ir Antanas. Jis irgi pavargo gyventi vienas. Paeiti gali tik su vaikštyne. Našlys. Senolis pats paskambino ir pasiprašė pas maltiečius. Dabar džiaugiasi.

Tokių globos namų maltiečiai norėtų atidaryti daugiau, bet tam reikia nemažai lėšų. Jei tokie planai taptų realybe, užuovėją senatvėje ir orumo neatimančią pagalbą galėtų gauti daugiau pagyvenusių žmonių.

Prie pagalbos senoliams kiekvienas gali prisidėti auka

Skurstantys senoliai priklausomi nuo mūsų gerumo – be pagalbos tiesiog neišgyventų. Su meile ir pagarba senatvei aukoti galite trumpaisiais numeriais 1410 – 10 eurų, 1418 – 3 eurai. Didesnę sumą – maltieciusriuba.lt Akcija vyksta iki 2022 m. sausio 7 d.

Ačiū visiems pagalbos laukiančių senolių vardu.  Foto – Egidijaus Knispelio.