Alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja – remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis ir pačių rinkos dalyvių informacija, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 5 proc. mažiau.
Nuo 2007 m. bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka šalyje susitraukė 30 proc., o gyventojų netekome apie 16 proc., tendencijas fiksuoja „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI).
„Jau devintus metus stebime nuosekliai krintančius alkoholinių gėrimų pardavimus. Tačiau šią tendenciją lemia ne tik mažėjantis gyventojų skaičius, nes jų netenkame mažiau, nei susitraukė alkoholinių gėrimų rinka. Akivaizdu, kad alkoholio lietuviai suvartoja vis mažiau. Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalį alkoholio nuperka į Lietuvą sugrįžę emigrantai ir suvartoja atvykę turistai. Tai reiškia, kad šalies gyventojams tenka dar mažesnis alkoholio kiekis“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“ rinkodaros direktorius.
Sparčiausiai šalyje krito spirituotų vynų paklausa – per paskutiniuosius trejus metus šios kategorijos alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo perpus – nuo 14 mln. litrų iki 7 mln. litrų. Vien per šių metų tris ketvirčius spirituotų vynų rinka Lietuvoje susitraukė apie 28 proc.
Tokiems pokyčiams įtaką daro prieš kelerius metus padidintas akcizas stipriesiems vynams. Kai vienai gėrimų kategorijai taikomas didesnis akcizas, tai smarkiai paveikia šio produkto pardavimus – pirkėjai tiesiog jo nebesirenka dėl didesnės kainos. Pasak ekspertų, ši situacija yra puikus pavyzdys, kaip akcizų politika gali paveikti rinką.
Per tris šių metų ketvirčius stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka susitraukė 1 proc. Per visą šį laikotarpį stipriųjų gėrimų iš viso buvo parduota apie 22 mln. litrų.
Dalis alkoholinių gėrimų rinkos, ypač stipriųjų gėrimų kategorijoje, deja, vis dar atsiduria šešėlyje, tačiau pastaruoju metu stebimas jo mažėjimas: 2012 metais 36 proc. stipraus alkoholio tekdavo šešėlinei rinkai, o praėjusiais metais ji susitraukė iki 22 proc.
„Nors šešėlinė rinka šiuo metu traukiasi, tačiau rizika, kad ji gali staiga išaugti, vis dar išlieka – taip nutiko 2009 metais, kai šešėlis staigiai šoktelėjo vos per vienerius metus. Tokia situacija gali pasikartoti, jei bus smarkiai varžomi legalūs pardavimai“, – teigia A. Čiburys.
Pardavimų mažėjimu pasižymi ir sidrų kategorija – jų per tris šių metų ketvirčius parduota 12 proc. mažiau.
Vienintelė pastaruoju metu augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra natūralūs vynai – per 9 mėnesius jų pardavimai augo apie 5 proc. Šio gėrimo parduota apie 9 milijonus litrų.
„Natūralaus vyno populiarėjimas stebimas jau 10 metų. Šio gėrimo įsitvirtinimą mūsų šalyje siečiau su tuo, kad lietuviai vis daugiau keliauja ir, pasimokę iš vakariečių, ima labiau domėtis vyno kultūra. Be to, vertėtų nepamiršti ir natūralaus lietuviško vaisių bei uogų vyno – šį gėrimą renkasi žmonės, vertinantys nacionalinio paveldo tradicijas. Tikimės, kad lietuviai vis labiau atras vietinę gamybą ir atsigręš į mūsų šalyje kuriamą produkciją“, – teigia Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.
Per 9 šių metų mėnesius alaus pardavimai sumažėjo 5 proc. Per šį laikotarpį šio gėrimo Lietuvoje parduota apie 214 mln. litrų. Tai yra 10 kartų daugiau nei stipriųjų gėrimų bei 24 kartus daugiau nei vyno.
Apie ABBI
„Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI) yra Lietuvos gėrimų pramonę vienijantis klasteris, įkurtas 2009 metais. ABBI vienija Kauno technologijos universitetą, Lietuvos someljė asociaciją, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, „Italiana Lt“, „Boslita ir Ko“, „MV Group“, valdančią „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, vyno platintojų įmones, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos, daugiausia užaugintos Lietuvoje.
