Kelionių agentūros UAB Superkelionės direktorius, buvęs Anykščių TVIC vadovas, Udrius Armalis.
Anykščiuose ieškoma folkloro kolektyvo, kuris galėtų pristatyti maždaug 30 minučių trukmės kultūrinę programą amerikiečių turistams. Toks kvietimas neseniai pasirodė socialiniuose tinkluose.
Susiekus su kvietimo autore, paaiškėjo, kad šiais metais į Anykščiai planuoja atvykti net 24 turistų grupės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Keliautojai po Baltijos šalis judės dviračiais, o Anykščiai taps viena iš jų sustojimo vietų. Būtent čia kelionių organizatoriai siekia supažindinti svečius su lietuviškomis tradicijomis – muzika, šokiais ir dainomis.
Kelionių agentūros UAB Superkelionės direktorius, buvęs Anykščių TVIC vadovas, Udrius Armalis, teigia, kad toks dėmesys miestui yra reikšmingas įvertinimas. Anot jo, gana dažnai sakoma, jog TVIC turėtų aptarnauti Anykštėno kortelę, rašyti projektus ar užsiimti kita administracine veikla. Vis dėlto pagrindinis šios įstaigos tikslas yra turistų pritraukimas.
Pašnekovas pabrėžia, kad šio darbo rezultatai ne visada matomi iš karto. Turizmo sektoriuje nuo pirmųjų kontaktų iki realių kelionių įgyvendinimo gali praeiti keleri metai, todėl būtinas nuoseklus ir ilgalaikis darbas.
Atvykstantys turistai prisideda prie vietos ekonomikos – naudojasi apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis paslaugomis, padeda išsaugoti kultūrinį paveldą. Būtent tai skatina naujų darbo vietų sukūrimą. Šis projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip kryptingas darbas turizmo srityje duoda apčiuopiamų rezultatų.
Visai geras pasiūlymas Tik sudėtinga būtų.
Asmeninis liudijimas
Aš pats gyvenau baisų nuodėmingą gyvenimą,ir galvojau,kad vistiek pateksiu į rojų.Nes galvodavau,kad baisiausia nuodemė už kuria laukia pragaras yra žmogžudystė.O visos kitos nuodemės nieko baisaus,lyg būtų nelabai reikšmingos.Juk aš žmogus,”normalu”daryti nuodemėles kurios yra „smulkmena”. Aš sakydavau,kad tikiu Dievu,bet taip Jo ir nepažinojau,nes gyvenau nuodėmėse,kaip niekur nieko.Paleistuvavau, gėriau,rūkiau,melavau,vogiau,apkalbėdavau,žiūrėdavau pornografija,mintimis galvodavau visokias nešvankybes,perdėtai rūpinausi savimi,kad kitos moterys manęs geistų,norėtų ir t.t. Mano vidus buvo prasmirdęs ir dvokiantis nuo nuodemių… Aš ilgą laiką taip gyvenau,turbūt net nesusimąstydamas,kad jei aš dabar mirčiau tai mano vieta pragare.Nes rojun tokie žmonės,kaip aš kurie gyvena nuodemėse patekti niekaip negali.Tai neįmanoma!
Taip gyvendamas nuodemėse ateidavo tokios mintys,kad aš nebenoriu gyventi.Jau nebenoriu,taip negera dvasiškai būdavo,kad sunkoka tai žodžiais paaiškinti. Ir kuo tolyn tuo tokios mintys mane aplankydavo vis dažniau.Atrodo nusižudysiu ir bus ramu.Kažkas nebegerai,jau per sunki tapo nuodėmių našta… Kol vieną dieną pamačiau liudijimą moters kuriai Dievas parodė pragarą.O pragare buvo tokie žmonės,kaip aš kurie gyveno nuodėmingai ir nesistengė pažinti,klausyti Dievo.Aš tai žiūrėdamas buvau išgėręs alkoholio, bet tai ką aš išgirdau tame liudijime apie pragarą mane labai sukretė.Aš labai nusigandau,mane apėmė didelė baimė. Galvoje tokia mintis atėjo,kad bet kada galiu pabusti pragare. O kas tada? Jau viskas,per vėlu kažką keist ir atgailaut.Jei aš dabar žiūrėdamas ir girdėdamas kas laukia nuodėmingų žmonių sielų pragare nepadarysiu išvadų,tai galiu ir nebespėti.Nes kiekviena sekundė gali būt paskutinė.
Tokios mintys man nedavė ramybės,nors ir neblaivus buvau,bet visą liudijimą klausiau iki galo.Nors ten baisus liudijimas apie kenčiančias sielas pragare,kurios nori įšeiti iš ten,bet jau niekada nebegalės…Kažkas baisaus ir nesuvokiamo.
Viskas galvojau,dabar turiu priimti sprendimą,nes bet kada galiu pabusti pragare iš kur įšėjimo nėra. Tada jau kitą dieną nustojau gerti ir rūkyti,nors sunkoka buvo pagiriotis,bet ta baimė amžinai kentėti pragare buvo daug didesnė. Nežinau kiek laiko praėjo nuo tos dienos kai nustojau vartoti alkoholį ir rūkyti,tiksliai nepasakysiu. Bet atėjo ta diena kai jau kurį laiką nebegerdamas pabudau vieną rytą ir užėjo labai stiprus noras pasitraukti iš gyvenimo,kad sunku žodžiais nupasakot.Aš nebekenčiau savo kūno,tokia didelė neapykanta jam.Atrodo jei turėčiau nagus tai suplėšyčiau,sudraskyčiau gabalais. Toks beprasmybės ir tuštumos jausmas viduje,ir stiprus nepaaiškinamas noras atimti sau gyvybę. Ašaros kaupiasi,nes aš nesuprantu kas vyksta. Dar tada gyvenau pas mama,tad pasakiau jai sėdinčiai prie stalo,kad man kažkas darosi.Aš nebenoriu gyventi. Mama sunerimo,taip pat nesuprato kas vyksta.Ji sako tau reikia pas daktarą. Kokį dar daktarą,aš dabar noriu nusižūdyti,nebegaliu laukt,nes nebenoriu gyventi,man labai negera.Tas noras su kiekviena minute vis stiprėja. Ir kažkokia mano galvoje mintis,kad jokie tau daktarai nepadės.Aš atsiguliau ir susirietęs bandžiau lyg tramdyti tą norą nusižūdyti.Kuris vis stiprėjo ir stiprėjo. Aš bandžiau tyliai verkti,kad mama neužgirstų ir dar labiau nenusigąstų,bet jau nebegaliu viskas,man per sunku su tuo kovoti.
Ir aš tada prisiminiau tą liudijimą moters kuriai JĖZUS parodė pragarą. Ir tada galvojau,bet jeigu tai tiesa ir pragaras tikrai egzistuoja,tai aš nebegalėsiu grįšt atgal. Ir šita mintis mane stabdė nuo savižūdybės,nors ir labai stiprus noras buvo tai padaryti.Bet amžinų kančių amžinybėje bijojau labiau.Bet ką tada daryti nežinau,aš taip neišbūsiu,tiesiog nebegaliu.Ką daryti?!?!? Vėl tokia mintis atėjo,kad reikia bandyti melstis ir šauktis JĖZAUS. Kito kelio nematau. Tada išėjau į lauko virtuvėlę užsidariau ir pradėjau stipriai verkti,nepamenu,ar kada taip verkiau. Mano žodžiai buvo Dieve,Jėzau jei Tu tikrai esi tai padėk man,nes aš nebežinau kas man darosi,man labai blogai.JĖZAU padėk!!! Padėk JĖZAU!!! Bandžiau melstis skaityti maldas,bet per tas ašaras ir tą sunkumą kokį tada jaučiau sunku buvo tai padaryti.JĖZUS tai matė ir įrodė man,kad Jis tikrai yra! Ir tada pradėjo mano savijauta gerėti,gerėti kol visiškai pranyko tas baisus noras nusižūdyti. AČIŪ TAU JĖZAU! Nuo to laiko ir prasidėjo mano pažintinė kelionė su tikruoju ir gyvuoju DIEVU. Ir ta kelionė tesiasi iki šiol. Labai svarbu pačiam asmeniškai užmegsti ryšį su gyvuoju DIEVU. Tai pats nuostabiausias jausmas kokį galima jausti gyvenime! Čia galima būtų rašyti ir rašyti,kokių DIEVAS nuostabių dalykų padaręs mano gyvenime. Bet šitam kartui tiek.Tai tikras mano liudijimas kuris ačiū JĖZUI KRISTUI baigėsi laimingai. Nepražūdykim savo sielos amžinybėje. Vaidas.R
Reiks pagalbos ir medikų. Užuojata.Bet kam gali taip búti.Ir Dievas padės tada .
Negražu lįsti į svetimus pokalbius.Juk ne į temą.Auklėkis kultūros.
man keista, kad kultūros centre tiek darbuotojų išlaikomų iš mokesčių mokėtojų, o neatsiranda folklorą atliekančių, kaimuose jokios veiklos, pas mus viskas samdoma, iš saviškių jokio apčiuopiamo rezultato
Valaitis yr. Romansai likę,o folkloras?
Valaukis,Įkurtas V.Juciuvienės.Jau nebe tas.
Geriau policija tegu buna pasiruosusi ,nes garantuotai fentanylio pririje bus visi .
Gera iniciatyva. Gal kuris iš kultūros centro kolektyvų tiktų?
Nesuprantu,kam tiems kvailiems jankiams į subinę listi.Tegu savo ausinėse važiuodami dviračiais savo kaubojiško folklioro klausosi.
Nereikė laižyti amerikonams subyniu, užtenka.
Nepatiko …
As kartais rusams palaizau,oi kaip skanu.
Puikus buvo direktorius.Kultūringas.Sekmės darbuose.
UDRIAU, nustok rašinėti biliką
Jūs rašinėjate.Puikus sumanymas Netikėtas.