Renginyje kalbėjo ir Anykščių ligoninės vyr. gydytojas, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas (antras iš kairės).
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) organizavo Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninių vadovų susirinkimą, kuriame analizavo 2014 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) finansinę veiklą, pateikė ASPĮ darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio ataskaitą, išsamiai supažindino su 2015 m. sutartinių sumų skaičiavimo metodika. Kad ASPĮ vadovai detaliai sužinotų, iš ko susideda atskirų sveikatos priežiūros paslaugų sutartinės sumos, pageidavo Panevėžio TLK stebėtojų taryba, taip pat stacionarinių įstaigų vadovai.Renginyje dalyvavo ir Anykščių ligoninės vyr. gydytojas Dalis Vaiginas.
Ligoninių vadovai uždavė nemažai klausimų Panevėžio TLK atstovams, ypač jų daug turėjo VšĮ Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Apskritai stacionarinių ASPĮ vadovai džiaugėsi sužinoję daug dalykų, kurių iki šiol klausinėdavo vieni kitų arba atsakymų ieškodavo internete, įvairiais kitais būdais.
Visagino ligoninės vyriausiojo gydytojo Kastyčio Matulevičiaus teigimu, tai, ką šiame susirinkime išgirdo įstaigų vadovai, yra labai gera medžiaga siekiant palyginti paties vadovaujamos įstaigos rezultatus su tais pačiais kitų įstaigų rezultatais.
Pasak Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vadovo ir Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento Dalio Vaigino, toks susirinkimas naudingas, nes detalus ir atviras visiems rūpimų klausimų išaiškinimas nuima įtampą, ASPĮ vadovai sužino, kaip su tomis pačiomis problemomis sekasi tvarkytis kolegoms. Be to, reikiamą informaciją bus galima perduoti ir asociacijos nariams.
Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė pasidžiaugė, kad pirmą kartą per nagrinėjamą laikotarpį Panevėžio TLK zonos ASPĮ bendras metinis finansinis rezultatas yra teigiamas (1,77 mln. Lt) ir yra 12,8 mln. Lt didesnis nei 2013 metais. Iš esmės visų Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ASPĮ finansinė situacija gerėja, 2014 m., palyginti su 2013 m., ji pagerėjo net 29-iose ASPĮ, šiek tiek pablogėjo – tik 7-iose: iš jų 3 ligoninės ir 4 pirminės ASPĮ.
Išanalizavus ligoninių finansinio rezultato kitimo tendencijas tapo aišku, kad finansinis rezultatas 2014 m. gerokai suprastėjo Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, taip pat jis prastesnis Molėtų ir Zarasų ligoninėse. To priežastys kelios: Anykščių ir Molėtų ligoninėse – išaugusios darbo užmokesčio ir kt. sąnaudos, Zarasų ligoninėje – išaugusios medicinos reikmenų ir paslaugų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Nors ASPĮ vadovai neretai teisinasi, kad nuostolių patiriama dėl didėjančių komunalinių mokesčių ir darbo sąnaudų, analizė parodė, jog 2013–2014 m. ASPĮ mažėjo sąnaudos komunaliniams mokesčiams ir darbo sąnaudų dalis. Paskaičiuota, kad ASPĮ ekonomiškai efektyvu yra didinti sąnaudas, susijusias su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir investuoti į medicininę įrangą, taip pat mažinti sąnaudas, susijusias su komunaliniais mokesčiais.
Po analizės pristatymo ligoninių vadovams kilo klausimas, kaip buvo skaičiuojami efektyvumo rodikliai ir jiems atsakyta. Violeta Smilgienė, laikinai einanti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas, teigė, kad jos vadovaujamai įstaigai reikia atnaujinti nemažai nusidėvėjusios medicininės įrangos. Kadangi tai – ekonomiškai efektyvu, įstaiga ir toliau tai darysianti.
Panevėžio TLK Informatikos ir statistikos skyriaus vyriausiajai specialistei informatikei Vestai Miliukienei pateikus ASPĮ darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio ataskaitą, kilo diskusijos. Specialistei informavus, kad ASPĮ mažėja slaugytojų, nors jų darbo užmokestis didėja, Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga džiaugėsi, kad Panevėžio TLK veiklos zonos ASPĮ slaugytojų darbo užmokestį ėmė kelti anksčiau, nei tai buvo numatyta Vyriausybės programoje.
V. Smilgienė apgailestavo, kad daug slaugytojo išsilavinimą įgijusių specialistų išvyksta dirbti į užsienį: pavyzdžiui, Respublikinė Panevėžio ligoninė buvo pasiruošusi įdarbinti 17 naujų slaugytojų, tačiau, baigę studijas, dirbti ligoninėje panoro tik 10.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė informavo susirinkusiuosius, iš ko susideda kiekvienai ligoninei paskaičiuojama sutartinė pinigų suma, kaip planuojama paslaugų apimtis, kaip vyksta atskirų sveikatos priežiūros paslaugų (dienos stacionaro, stebėjimo, priėmimo-skubiosios pagalbos ir kt.) sutartinių sumų planavimas. A. Čiplienė pažymėjo, kad didelė dalis papildomai stacionarinėms paslaugoms skiriamų lėšų atitenka Rokiškio psichiatrijos ligoninei, nes didėja specialiosios psichiatrijos pacientų skaičius.
Kadangi Panevėžio TLK veiklos zonos standartizuotas hospitalizacijos rodiklis gerokai viršija šalies vidurkį, su ligoninių vadovais diskutuota, kodėl būtina mažinti hospitalizacijos atvejų (HA) skaičių. Direktoriaus pavaduotoja pabrėžė: Panevėžio ir Utenos apskričių ASPĮ nereikalaujama drastiškai ir iš karto mažinti į ligoninę guldomų pacientų skaičių iki šalies vidurkio – kiekvienos įstaigos proporcingai prašoma mažinti tik būtinus mažinti HA. Jų mažinimas aktualiausias toms ligoninėms, kurios 2014 m. turėjo daugiausia HA – Respublikinei Panevėžio, Visagino, Rokiškio rajono, Utenos ir Zarasų ligoninėms.
