Toks įprastas, simboliškas kairiojo kranto siluetas...
„Albinai, kai Tavęs čia nebebus, Tau pastatys paminklą. Tokį pat, koks tu dabar atrodai – sėdintis ant Šventosios kranto, bažnyčios kalvos ūksmėje, ir viliojantis žuveles, upės dvasią garbinantis…”, – kartą kairiajame Šventosios upės kranto take žvejojusiam Albinui Tamuliui pasakė muziejininkas Raimondas Guobis.
Šie jo žodžiai netrukus taps kūnu – jau prasidėjo paminklo legendiniam žvejui statymo parengiamieji darbai.
Atminimo paminklas šiemet mirusiam žvejui A.Tamuliui Šventosios upės pakrantėje, ko gero, būtų atsiradęs tyliai, tačiau „Anykšta”, lyg nujausdama, prieš keletą savaičių portalo anyksta.lt skaitytojų feisbuke paklausė, kam Anykščiuose reikėtų pastatyti paminklą. Dalyvavusieji šioje apklausoje buvo nusiteikę skeptiškai, komentavo, kad gyviems paminklai nereikalingi, o mirusieji juos jau turi, kiti sakė, kad galbūt paminklo reikėtų rašytojui Antanui Baranauskui… Paskambinus Anykščių kultūros centro režisieriui Juliui Jakubėnui ir šia tema pasiteiravus jo nuomonės, jis netikėtai atskleidė, kad Anykščiuose jau ruošiamasi statyti paminklą žvejui A.Tamuliui.
Vėliau kalbėdamas su „Anykšta” Anykščių kultūros centro režisierius J.Jakubėnas pabrėžė, kad miesto įvaizdį nebūtinai kuria patys matomiausi asmenys.
„Kai kurie dalykai yra menkai pastebimi, tačiau jie ir sudaro tikrąjį Anykščių miesto veidą. Jeigu kalbame apie miesto visumą, ji susideda iš daugelio smulkių detalių, ne vien tik tų, kurios yra matomos, apie kurias nuolat rašoma. Mūsų miesto įvaizdį sudaro daug nematomų dalykų. Ir man, kaip į Anykščius atsikėlusiam žmogui, jie yra labai žavūs. Pavyzdžiui, labai žavu ant laiptų turėklo pamatyti metalinę lentelę su užrašu „Važiuoju į Anykščius/ Nežinau ko/ Bet man labai reikia”. Tokios smulkmenos yra „superinės”, o ypač kai jos susijusios su kokio nors žmogaus atmintimi”,- kalbėjo J.Jakubėnas.
Anykščių kultūros centro režisierius J.Jakubėnas prisipažino, kad jam labai patiko muziejininko R.Guobio pasakojimai apie žvejį Albiną.
„Raimondas pasakojo, kad žvejys Albinas ne sau žvejodavo tą žuvį. Pagavęs ją, jis grįždavo į namus, išdorodavo ir žalią arba pagamintą atiduodavo kitiems žmonėms. Tai tarsi kažkokia legenda, istorija. O tokios istorijos yra miesto istorijos”,- pastebėjo pašnekovas.
Apie sumanymą ant Šventosios upės kranto įamžinti žvejo A.Tamulio atminimą Anykščių kultūros centro režisierius J.Jakubėnas jau papasakojo Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai.
„Su D.Gasiūniene vieningai priėjome prie išvados, kad tokios idėjos yra labai gražios”, – po apsilankymo savivaldybėje kalbėjo J.Jakubėnas.
Jis sakė, kad užsiims paminklo žvejui Albinui statybos reikalais, be to, išsiaiškinęs, kad jis gimtadienį būtų šventęs spalio 29 dieną.
„Iki to gimtadienio reikėtų atidengti bent kokią lentelę. Tikiu, kad iki gimtadienio tikrai nesuspėsime padaryti skulptūrėlės”, – kalbėjo Anykščių kultūros centro režisierius.
Toje vietoje, kurioje bene visą savo amžių žvejojo Albinas, norima pastatyti žalvarinį kibirėlį, kėdutę ir meškerę, o ant kėdutės išrašyti dedikaciją.
Pasiteiravus, ar apie tokią iniciatyvą ką nors žino žvejo Albino artimieji, J.Jakubėnas sakė, kad ne, ir prisipažino net nežinantis, ar senasis žvejas artimųjų turėjęs.
Anykščių kultūros centro režisierius J.Jakubėnas atviravo, kad su žveju Albinu jam pačiam yra ne kartą tekę susidurti.
„Mano mėgstama vieta yra papėdėje, prie bažnyčios, kur stovi suoliukai. Nusipirkęs kažką iš parduotuvės, dažnai ten ateinu pietauti. Visus penkerius metus ten pietaudamas sutikdavau žvejojantį Albiną. Visada su juo pasisveikindavau, jis atsakydavo, kaip žuvis kimba. Tokia su juo ir buvo šneka. Ir labai nustebau, kai kartą to žmogaus įprastinėje vietoje nebesusitikau”, – kalbėjo J.Jakubėnas.
Kalbėdamasis su anykštėnais, J.Jakubėnas ne vieno yra paklausęs, ar jie atsimenantys tą žmogų, kuris kiekvieną dieną žvejodavęs Šventosios upėje, šalia bažnyčios. Ir, nors retas jį pažino asmeniškai, kiekvienas atsakydavo žinąs, apie kokį žmogų einanti kalba…
Apie žvejį Albiną laikraščio „Anykšta” puslapiuose ne kartą yra pasakojęs muziejininkas R.Guobis. Galima sakyti, kad jis šį žmogų ir „atrado”, pavadinęs „Šventosios upės pakrantės simboliu”, aprašė jo subtilų humorą ir gyvenimo filosofiją.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D.Gasiūnienė, komentuodama idėją Anykščiuose pastayti paminklą žvejui Albinui, džiaugėsi, kad mieste atsirado iniciatyvų dėmesį skirti paprastiems dalykams.
„Tai bus paminklas ne kokiam nors veikėjui, ne įžymybei, o paprastam miesto žmogui. Jis tiesog žvejojo. Šimtai žmonių pro jį praėjo ir jį įsidėmėjo. Paminklas tiesiog atkurs ryšį su ta vieta, kai to žvejo jau nebėra”, – sake D.Gasiūnienė.
Savivaldybės vyriausioji architektė D.Gasiūnienė pastebėjo, kad panašia linkme turėjo būti įgyvendinamas ir Šventosios upės dešiniojo kranto projektas.
„Kažkas ten link upės buvo įsirengęs laiptelius, kažkas užaugino žilvitį. Projektuotojai visus šiuos ženklus galėjo integruoti į naują projektą ir jis šiandien būtų atrodęs visiškai kitaip”, – dėstė D.Gasiūnienė.
