Kovo 26 d. 17.30 val. Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) vyks kaliningradiečių dailininkų Liev Šerstianoj ir Evgenij Pečerskij muziejui dovanotų kūrinių pristatymas.
Atidaroma dailininko Liev Šerstianoj grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Paroda parengta iš Sovetsko muziejaus fonduose saugomų dailininko darbų kolekcijos.
Dalyvauja Rusijos federacijos ambasados LR vyriausiasis patarėjas Andrej Šestakov, Lietuvos Respublikos konsulas Sovetske Bronius Makauskas, LR kultūros atašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė, parodos kuratorė Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorė Andželika Špiliova, dailininkas Evgenij Pečerskij, žurnalistas, fotografas Eugenijus Skipitis.
LIEV ŠERSTIANOJ
Gimė 1945 m. Sagiz kaime Kazachstane. Baigė Kubanės meninės ir techninės grafikos fakultetą Krasnodaro universitete. Rusijos dailininkų sąjungos narys. Tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos prie JUNESKO narys.
Dirba dėstytoju Maskvos K.G. Razumovskio technologijų ir valdymo valstybinio universiteto Kaliningrado filiale.
Nuo 1974 m. rengia parodas Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Apdovanotas premijomis:
1985 m. tarptautiniame ekslibriso konkurse „La montagna e lo sport” (Bormio, Italija);
1986 m. tarptautiniame ekslibriso konkurse „ Lago Maggiore” (Luino, Italija);
1989 m. ekslibriso konkurse „Lietuvos rašytojai“(Vilnius, Lietuva);
Tarptautiniame ekslibriso konkurse „ Bicentenaire de la naissance du Baron Taylor, 1789-1879” (Paryžius, Prancūzija);
1989 m. tarptautiniame ekslibrisų konkurse – trienalėje “Vilnius – Lietuvos sostinė” (Vilnius, Lietuva);
1993m. Konkursinėje parodoje „Sobor“ (Kaliningradas, Rusija);
1995 m. Parodoje konkurse „ Tradicijos ir dabartis“ ( Kaliningradas, Rusija);
1996 m. Tarptautinėje grafikos bienalėje ( Kaliningradas, Rusija);
2007 m. Tarptautinėje parodoje konkurse „Tiltas“ (Sovetskas, Rusija);
Autoriaus darbų yra:
Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Valstybiniame A.S. Puškino dailės muziejuje Maskvoje,
Puškino namuose (V.V. Smirenskio fondas) Sankt- Peterburge, M.K. Čiurlionio muziejuje Kaune,
A. Žmuidzinavičiaus muziejuje Kaune, Malborko pilies muziejuje Lenkijoje, Barono Teiloro fonde Paryžiuje, K. Kollodi fonde Peskaroje, (Italija), Tarptautiniame ekslibriso centre Sent- Niklaas mieste (Belgija), Lirik- kabinete Miunchene Vokietijoje, Vilniaus valstybinio universiteto grafikos kabinete,
Kaliningrado dailės galerijoje, Kaliningrado srities dailės istorijos muziejuje, Sovetsko miesto istorijos muziejuje.
Tapytojas ir grafikas Liev Šerstianoj Kaliningrado srities menininkų tarpe pasižymi ryškiu individualizmu. Jo kūryba – įtempto mąstymo, išskirtinio meninio pajautimo ir meistriško gebėjimo valdyti įvairias technikas, rezultatas. Dailininkas puikiai piešia, atlieka ofortus, akvatintas, linograviūras, monotipijas. Jis daug eksperimentuoja atrasdamas vis naujas technikas. Žymiausi Rusijos muziejai yra įsigiję dailininko iš Sovetsko Liev Šerstianoj darbų. Jo darbai yra saugomi ir
užsienio šalyse. Liev Šerstianoj darbai yra šiuolaikinės Rusijos grafikos parodos, iš valstybinio A.S. Puškino vaizduojamojo meno muziejaus fondų, kataloge „Monotipija Rusijoje“.
Piešinių tušu serija „Prūsiškoji elegija“ žavi lyriška nuotaika, pasaulio harmonijos pilnatve, paženklintos žemiškosios būties trapumu. Darbai persunkti gilaus susikaupimo ir liūdesio. „Prūsiškoji elegija“ lyg apsiausta Hermano Zudermano, atvėrusio Rytų Prūsiją literatūroje, proza ir iškilaus Tilžės poeto Johaneso Bobrovskio poezija, jautriai, ir stipriai išreiškusio save romantiškame, ir tragiškame krašte, tarp Nemuno ir Vyslos, vadinamame Sarmatija. Šiame krašte kadaise gyveno prūsai.
Liev Šerstianoj šį kraštą, tapusį mitu ir gyvuojantį tik istorinės atminties optikoje, jaučia savo genais ir šaknimis. „Prūsiškoji elegija“ – lengvas ir elegantiškas prisilietimas prie prūsų žemės. Darbai atlikti stebėtinai turtingomis grafinėmis linijomis, kurios nepertraukiamai ir įnoringai sukuria paveikslus,
simbolius ir šiltai vaizduoja šios žemės būtį: aštriabriauniai stogai, vaisingi sodai, angelų ir gandrų siluetai, moterys ir vaikai – patys ryškiausi žemės energijos „gyvenimo kodo“ nešėjai ir saugotojai. Jie ir yra kūrybinė epo jėga, susieta su Viltimi ir istorine Atmintimi.
EVGENIJ PEČERSKIJ
Evgenij Pečerskij gimė 1952 m. Petropavlovske (Kazachstanas), 1996 m. atvyko gyventi į Kaliningradą ir tapo vienu aktyviausių ir kūrybiškiausių šio regiono dailininkų, regioninės Dailininkų sąjungos pirmininku (2002-2006 m.). Pagrindiniai dailininko ciklai – „Bibliniai siužetai“ (1992 m.), „Viduramžių kinų poezija“ (1994 m.) ir „Geometriniai ženklai erdvėje“ (1995 m.). Dailininkas yra dalyvavęs grupinėse parodose ir surengęs virš 60 personalinių parodų Rusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Kazachstane, Turkmėnijoje, Tadžikijoje.
Evgenij Pečerskij ‒ universalus menininkas, dirbęs įvairiomis technikomis ir žanrais. Dailininkui artimiausia pasirodė frotažo technika, XX a. trečiajame dešimtmetyje ištobulinta vokiečių siurrealizmo atstovo Maxo Ernsto. Evgenij Pečerskij šią techniką papildė originaliais sprendimais ir taip išsiugdė savitą autorinį stilių. Naudodamas aliejines pasteles, dailininkas jau daug metų kuria pusiau abstrakčias, minimalistines kompozicijas, kurias galima vadinti filosofiniais paveikslais.
Evgenij Pečerskij kūryba pasižymi subtilia spalvos jausena, tektoniška, įcentruota kompozicija, faktūriniu paviršiumi, minimalistiniu formos braižu. Darbai dažnai abstraktaus charakterio, dominuoja geometrinės formos: mėgiamas trikampis, kvadratas, stačiakampis. Neretai darbai reflektuoja folklorinį palikimą: išsilieja liaudies audinių, juostų spalvomis, ornamentika – arba atliepia vitražo, koliažo technikos subtilybes.
Semdamasis idėjų iš jį supančio gamtos aruodo bei mitologinio, kultūrinio, simbolinio palikimo, menininkas formuoja formomis neperkrautą reikšmių pasaulį. Atsisakydamas išorinio ekspresyvumo, įnoringumo, Evgenij Pečerskij (kaip ir garsusis lietuvių tapytojas M. K. Čiurlionis) mėgaujasi simbolikos kraite. Kiekvienas elementas čia neša savo prasminį krūvį. Saulės ratas, lapas, geometrinė forma – visa yra ženklai, sekantys autoriaus įkūnytą vaizdinio istoriją.
Autoriaus darbai saugomi Kaliningrado srities vaizduojamojo meno, istorijos-dailės, Pasaulinio vandenyno muziejų fonduose; Kazachstano, Tadžikijos, Turkmenijos meno galerijų ir dailės muziejų fonduode, taip pat privačiose kolekcijose Rusijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Kinijoje, Izraelyje, JAV, Lietuvoje.
Už nuopelnus vaizduojamojo meno srityje Evgenij Pečerskij apdovanotas 2012 m. Kaliningrado srities meno premija „Pripažinimas“.
Rita Tulušienė, (8-381) 51447, angelumuziejus@gmail.com
Nuotraukos:
Liev Šerstianoj, nuotr. Sovetsko istorijos muziejaus
Evgenij Pečerskij , nuotr. Eglės Senapėdienės
