Anykščiai tarptautiniame investicijų leidinyje: išnaudota proga ar praleista galimybė?

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) pristatytas leidinys „Turizmo verslas: investavimas Lietuvoje“ yra reikšmingas dokumentas, kuriame Lietuva ir jos regionai pristatomi tarptautinei investuotojų auditorijai. Leidinyje pateikiami 14 viešųjų, privačių ir mišrių turizmo projektų, kurių bendra potenciali vertė siekia beveik 700 mln. eurų.
Anykščiai šiame leidinyje taip pat paminėti. Tačiau ar turėtume džiaugtis vien paminėjimo faktu?
Tarptautiniame dokumente Anykščių rajonas pristatomas vienu vieninteliu projektu, kuris nėra savivaldybės iniciatyva ar aiškios strateginės krypties išraiška. Tai privataus vystytojo pasiūlymas, aprašytas itin lakoniškai: „80–110 kambarių viešbutis, restoranas / maisto aikštelė, SPA, bendradarbystės zonos, viešosios erdvės, daugiabučiai.“ Visa Anykščių investicinė ambicija šiame dokumente telpa į trylika žodžių.
Lyginant su kitų savivaldybių pateiktais projektais, kurie pristatomi išsamiau, Anykščių atvejis atrodo atsitiktinis. Tai papildo ir tai, kaip Anykščiai šiandien atrodo investuotojo akimis. Anykščių rajono savivaldybės interneto svetainėje verslui skirtos skiltys formaliai egzistuoja, tačiau veikia tik iš dalies. Prie „verslo aplinkos“ nurodoma, kad informacija ruošiama, o vienintelis realiai pateiktas dokumentas – „Mokesčių lengvatų verslo subjektams tvarkos aprašas“ – yra dar 2013 metų. Tai daugiau nei dešimtmetį neatnaujinta informacija, siunčianti aiškią žinutę apie investicijų politiką ir jos prioritetus.
Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) svetainėje rašoma: „Patrauklios sąlygos investuoti, kurti verslą, investavimo objektai ir galimybės Anykščiuose pristatomos leidinyje lietuvių k. „Anykščiai – atviri klodai investicijoms“, anglų k. „Anykščiai – open layers for investment“.“ Deja, šios nuorodos neveikia. Polapyje „Ilgalaikio turto nuoma“ investuotojui siūloma išsinuomoti informacinio stendo plotą. Tokia investuotojams skirta informacija vargu ar gali būti laikoma rimtu kvietimu bendradarbiauti.
Šiandien investicijomis rūpinasi ir rajono savivaldybė, ir TVIC. Dėl to nėra aiškiai suformuluotų tikslų, atsakomybių ir vieno centro, atsakingo už rezultatą. Mano požiūriu, investicijų pritraukimas turi būti aiškiai apibrėžta ir išskirtinė savivaldybės funkcija. Tai leistų užtikrinti aiškią atsakomybę, profesionalų investuotojų aptarnavimą, aktyvią paiešką ir pamatuojamus veiklos rezultatus, o TVIC galėtų koncentruotis į savo pagrindines funkcijas, nedubliuodamas investicijų pritraukimo veiklų.
Sakoma: „nespręsk apie knygą iš viršelio“. Tačiau tikėtis, kad knygų lentynoje su tūkstančiu knygų bus pastebėta pilka, niekuo neišsiskirianti knyga, neverta. Šiandien Anykščių savivaldybės strategija iš esmės remiasi laukimu – tikintis, kad investuotojas pats ateis ir kažką pradės daryti. Tačiau net ir tam nėra tinkamai pasiruošta. Nėra aiškios priežasties, kodėl čia verta investuoti ir vystyti verslą.
Norint laimėti konkurencinę kovą, būtina viską apversti aukštyn kojomis. Meras čia turi griežti pirmu smuiku – būti rajono ambasadoriumi, veidu ir realių pokyčių iniciatoriumi. Jo vaidmuo – neapsiriboti vietos renginiais ar reprezentacija, o aktyviai dirbti su ministerijomis, valstybės institucijomis, partneriais ir pačiais investuotojais, kurti projektus, kurie duotų realią vertę rajonui ir jo gyventojams.
Būtina strategiškai apsibrėžti, kokių investicijų Anykščių rajonui reikia – nuo pramonės iki turizmo – ir iš pasyvaus laukimo pereiti į aktyvų, kryptingą jų pritraukimą. Regionai šiandien valdo valstybinę žemę, todėl turi realią galimybę formuoti verslui reikalingus sklypus, kurių itin trūksta aplink didžiuosius miestus. Tam reikia pasitelkti verslo vystymo ir investicijų pritraukimo ekspertus, parengti įgalinančius teritorijų planavimo ir detaliuosius dokumentus.
Savivaldybė turi numatyti konkrečius sklypus, investuoti į jų komunikacijas – elektrą, dujas, privažiavimus – ir parengti aiškų investicinio pasiūlymo paketą. Jame turi būti aiškiai įvardyta, ko savivaldybė siekia, kiek darbo vietų tikimasi, koks yra savivaldybės indėlis ir kokią pagalbą ji suteikia. Būtina užtikrinti vieno langelio principą, realią pagalbą verslui 24/7 režimu, aiškias lengvatas ir jų taikymo sąlygas, laikytis nustatytų terminų. Visa informacija turi būti pateikta vienoje, aiškioje ir nuolat atnaujinamoje sistemoje, o atsakingas padalinys – turėti konkrečius tikslus ir atsakomybę.
Vien gražiu rajonu šiandien investuotojo nenustebinsi. Tačiau Anykščiai turi stiprybę, kurią galima ir būtina išnaudoti – tai galimybė pritraukti profesionalią darbo jėgą, ypač jaunas šeimas, vystant prioritetines sritis, kuriose lemiamą vaidmenį atlieka švietimas ir medicina. Greta to svarbus ir verslo bei medicinos turizmas, aukštos pridėtinės vertės paslaugos, kurios kurtų ilgalaikę naudą rajonui.
Meras turi nuolat dalyvauti verslo konferencijose ir parodose, inicijuoti reikalingus teisėkūros procesus ministerijose, bendradarbiauti su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais, realiai atstovauti rajonui ir veikti kaip profesionalus lobistas gerąja šio žodžio prasme. Laukti ir tikėtis – tai pralaimėjimo strategija.
Investicijas pritrauks tie, kurie veiks proaktyviai ir kompleksiškai – kurdami ne tik verslui palankią aplinką, bet ir gyventojams reikalingą infrastruktūrą bei kokybiškas paslaugas. Tuo kryptingai dirba ne vienas inovatyvus Lietuvos rajonas. Deja, Anykščiai šiandien ne juda į priekį, o stovi vietoje.
Klausimas lieka paprastas: ar Anykščiai nori būti savivaldybe, kuri pati aktyviai formuoja savo investicinę kryptį, ar tokia, kuri tik pasyviai stebi, kaip ją formuoja kiti, ir didžiuojasi tuo, kad buvo „paminėta“?

Giedrius ŠIUKŠČIUS, Anykščių miesto Centro seniūnaitijos seniūnaitis