Anykščių rajono Kultūros tarybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius sakė aiškinsis, ko trūksta, kad Anykščiai nesulaukia pasaulinio pripažinimo.Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja Jurgita Bugailiškienė, įsteigusi UAB „Bugiris“, vieną po kitos savivaldybei už rajono biudžeto pinigus rengia įvairias paraiškas, kurios nesulaukia nei europinio, nei pasaulinio įvertinimo.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vykstančioje UNESCO Generalinėje konferencijoje spalio 31 dieną paskelbti pasaulio miestai, kurie tapo naujais šios organizacijos kūrybinių miestų tinklo nariais. Paraišką prisijungti prie kūrybinių miestų tinklo buvo pateikusi ir Anykščių rajono savivaldybė. Buvo siekiama prisijungti prie UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklo, tačiau kvietimo Anykščiai negavo.
Šis ekpermentas Anykščių savivaldybei kainavo 3000 eurų.
Pakviesti didžiųjų pasaulio
valstybių miestai
Į UNESCO kūrybinių miestų tinklą naujai pakviesti 64 miestai iš 44 šalių.
Prie pasaulinio literatūros miestų tinklo, kurio nariais pretendavo tapti Anykščiai, naujai prisijungti pakviesti šie miestai: Bučonas (Korėja), Durbanas (Pietų Afrika), Lilehameris (Norvegija), Mančesteris (Anglija), Milanas (Italija), Kvebekas (Kanada), Sietlas (JAV), Utrechtas (Nyderlandai).
Nesėkmingam bandymui
apibūdinti pritrūko žodžių…
Paprašyta pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, kodėl Anykščiams nepasisekė tapti UNESCO literatūros miesto tinklo nariu, Anykščių rajono savivaldybės administracijos specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė pastebėjo, kad tai „labai svarbi tema“.
„Tas komentaras jokiu būdu neatspindės esamos situacijos ar jūsų nuostatos apie nesėkmes. Tai yra ilgų metų darbas, į tai pajungta daug žmonių ir visuomenė turi žinoti ne interpretacijas, o labai aiškią ir konkrečią informaciją“, – sakė A. Pajarskienė, pageidavusi šia tema gauti klausimus raštu ar kalbėtis susitikus.
Savivaldybės vyriausioji specialistė A. Pajarskienė tikino, kad nesulauktas pakvietimas jungtis prie UNESCO kultūros miestų „visiškai nėra jokia nesėkmė“.
„Aš turiu daug komentarų ir iš mūsų Lietuvos UNESCO komisijos, kaip būtent jie palankiai vertina mūsų projektą, kokiam stipriam kely mes esame“, – kalbėjo A. Pajarskienė.
A. Pajarskienė sakė, kad jokiu būdu net negalima formuoti klausimo vartojant žodį „nesėkmė“.
„Tai yra didžiulis darbas ir perspektyva. Kelias tolyn. Čia ne projektas, kuris įvyksta arba neįvyksta. Tai yra paraiška. Tai yra visiškai kitas kontekstas šito reikalo“, – sakė A. Pajarskienė, kuriai pasirodė, kad visos esmės turbūt nesuvokia ir jai klausimus užduodantis žurnalistas.
Pasiryžusi apie Anykščių bandymus tapti UNESCO literatūros miestų tinko nare papasakoti raštu, A. Pajarskienė aiškino, kad tai yra plati tema.
„Ji nepasibaigia puslapiu ar dviem“, – sakė A. Pajarskienė, primindama, kad pati paraiška buvusi kelių dešimčių puslapių su visom „aplinkybėm, kontekstu“.
Pačiai A. Pajarskienei šia tema panorus papasakoti plačiau, jau kitą savaitę savivaldybės specialistę kultūrai ir turizmui žadame pasikviesti interviu, kurį galėsite pamatyti per „ANYKŠTA“ TV.
Pasaulis nesuvokia
Anykščių literatūros svarbos
Savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius prisipažino, kad Anykščiams netapus UNESCO literatūros miestų tinklo nariu „emocijos liūdnos“.
„Visų detalių nežinau, bet tikiuosi, kad sužinosiu ateityje, bet pirmąją žinią priimu taip, kad Anykščių kultūrinis potencialas, kuris buvo kurtas per kelias kartas, jį palaipsniui stiprinant kaip literatūros miestą, vis dėlto pasauliniu mastu, matyt, yra nepakankamas ir nesuvokiamas. Mes nesame padarę visų būtinų darbų, kad įrodytume, jog Anykščiai yra literatūros miestas. Tai yra ne tik mūsų kartos, bet ir ankstesnių kartų toks tęstinio darbo įvertinimas. Pripažįstame, kad to dar maža“, – sakė T. Kontrimavičius.
Kultūros tarybos primininkas T. Kontrimavičiaus sakė, kad dabar labai svarbu sužinoti, ko Anykščiams trūksta, kad mūsų miestas nebuvo pakviestas į UNESCO literatūros miestų tinklą.
„Kai tai susipažinsime, žinosime, kokius toliau darbus daryti ir ką veikti“, – pasiryžimą toliau Anykščius reprezentuoti šalia didžiųjų pasaulio kultūros miestų, demonstravo T. Kontrimavičius.
Suerzino komentatoriai
Anykštėnus pasiekus žiniai, kad Anykščiai netapo UNESCO literatūros miestu, T. Kontrimavičius prisipažino, kad jį suerzinusi visuomenės reakcija.
„O šiaip tai mane visuomet erzina piktdžiugiškas pasitenkinimas, kad, va, žiūrėkite, Anykščiams ir vėl nepasisekė. Aš turiu omeny visuomenės nuomonę, kuri pasklinda per anoniminius komentarus. Jeigu nepasiseka Anykščiams, tai nepasiseka kiekvienam anykštėnui ir tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų esame šiek tiek nuskriausti. Džiaugtis, kad aš esu nuskriaustas… Iš to menkas džiaugsmas“, – visuomenės reakcija piktinosi T. Kontrimavičius.
Neatmetamas ir paraiškos
brokas
Paraišką už rajono biudžeto pinigus UNESCO organizacijai rengė Kultūros tarybos pirmininko T. Kontrimavičiaus pavaduotojos Jurgitos Bugailiškienės įsteigta UAB „Bugiris“, o šios bendrovės kartą jau rengta paraiška patyrė fiasko pretenduojant Anykščiams tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine.
„Paraiškos brokas gali būti. Aš to negaliu atmesti, nežinodamas aplinkybių. Dėl to mes ir norime sužinoti, ko trūko. Ar nepakankamai aiškiai, tiksliai pristatyti Anykščiai, ar Anykščių įdirbis per dešimtmečius yra nepakankamas, kad būtų tam tikro lygmens, kuris pripažįstamas pasaulyje. Štai tą mes ir turime išsiaiškinti“, – konkrečiai Kultūros tarybos pirmininko pavaduotojos J. Bugailiškienės darbo rengiant paraišką nepanoro vertinti T. Kontrimavičius.
Ir toliau įrodinės Anykščių
literatūrinę vertę
Savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkas T. Kontrimavičius tikino, kad Anykščiai dar turi visas galimybes save pristatyti pasauliui.
„Jeigu paraiška bloga, tai nėra paskutinė galimybė tą paraišką teikti. Tai yra procesas tęstinis pasaulyje, kuris vyksta. Tai nėra paskutinis vagonas paskutinio traukinio, į kurį Anykščiai neįšoko. Manau, kad literatūrinės tradicijos niekas negali nuginčyti ir pakeisti, nes ne mes ją pradėjome ir ne mūsų valia ją nutraukti. Šis procesas turi vykti, o kaip jį geriau padaryti, tiesiog turime išsiaiškinti, kokias padarėme klaidas“, – sakė T. Kontrimavičius.
Kultūros tarybos pirmininkas T. Kontrimavičius neatmetė galimybės, kad Anykščiams kada nors pavyks tapti pasaulyje pripažintu literatūros miestu.
„Jeigu anuomet buvo kvietimas tapti Europos kultūros sostine tik vieneriais metais, tai buvo vienokia situacija. Dabar šiuo atveju yra atvira erdvė tapti kultūros miestu literatūros srityje. Nepavyko šiais metais, galbūt pavyks po vienerių, dvejų ar penkerių metų. Žiūrint, ko ir kiek mums reikia, norint tam tinkamai pasiruošti“, – sakė T. Kontrimavičius.
Anykščiai – ne pasaulio
„bamba“
Rašytojas Rimantas Vanagas „Anykštai“ sakė, kad Anykščių siekiai prisijungti prie UNESCO literatūros miestų tinklo buvo realesni už norą tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine.
„Man atrodo, mes tikrai turime dalykų, kurių daug kas neturi. Tik aš nežinau, kaip tos mūsų vertybės dabar atrodo šitame globaliame pasaulyje. Man gaila, kad netapome UNESCO literatūros miestų tinklo nariais. Turėjome šansų tai gauti. Man asmeniškai atrodė, kad šį kartą taikėme į vietą, kurios esame verti“, – Anykščių rajono savivaldybės siekius įvertino R. Vanagas.
Pasak R. Vanago, norint tapti UNESCO nariu, nepakanka parašyti tik vieną projektą.
„Čia nėra taip paprastai, kad kokia valstybėlė ar miestelis parašė paraišką ir gavo įvertinimą iš karto. Čia ilgas darbas, daug metų „kalama‘, remiamasi naujais argumentais. Metų metais dirbama ta linkme. Žmonės specialūs, mokantys kalbas, turintys išsilavinimą“, – kalbėjo R. Vanagas.
Tai, kad Anykščiai neįvertinti pasaulio mastu kaip kūrybiškas miestas, anot R. Vanago, turi ir pliusų.
„Tai galime įvertinti kaip impulsą būti dar labiau kūrybiškesniems“, – sakė R. Vanagas, pastebėjęs, kad Anykščiams būti įvertintiems pasaulio mastu išties yra svarbu, nes tai lemia visai kitą miesto statusą.
„Anykščiai gal kiek yra išpuikę. Mes maždaug čia vos ne pasaulio „bamba“. Ne, tačiau kaip kūrybiškas miestelis Lietuvoje tikrai išsiskiriam ir nėra čia ko kuklintis“, – pastebėjo R. Vanagas, kurio įsitikinimu, „viskas dar priešakyje“.
Be investicijų nebus
populiarumo
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, prof. Tomas Ladiga sakė, kad UNESCO sprendimą Anykščių neįtraukti į pasaulio kultūros miestų tinklą būtų galima komentuoti, jei komentarus, kodėl buvo toks sprendimas, pateiktų pati UNESCO komisija. Esą tik atsakymo „ne“ bei miestų, kurie įtraukti į kultūros miestų tinklą sąrašo, nepakanka.
„Esu sakęs anksčiau, kad jei nebandysi, jeigu nesieksi, tai čia kaip su loterijos bilietu – nenusipirkęs neišloši.
Tiesa, jei loterijos bilietų pirkimas pasidaro priklausomybė, tada galbūt galima prarasti visas santaupas (juokiasi). Bet aš nemanau, kad tas projektas buvo visai nepagrįstas. Girdėjau, buvo jį siūloma pataisyti, vadinasi, jis turėjo kažkokių šansų, realių ar nerealių. Jeigu neatmeta pirmu metimu, tai galima ieškoti būdų, kaip tą taisyti. Bet tikriausiai to pataisymo neužteko ir tai nedavė rezultato. Tiesiai šviesiai sakau, kad aš nesu susipažinęs su projektu iki galo“, – kalbėjo prof. T. Ladiga.
Prof. T. Ladigos manymu, pasaulinis pripažinimas Anykščiams yra reikalingas.
„Gyvenant mūsų tokiais nelengvais laikais, reitingai lemia investicijas, tavo žinomumas Lietuvoje ar pasaulyje lemia tavo materialinę gerovę ar perspektyvas.
Visada turi būti matomas, žinomas, mylimas, geidžiamas. Kalbu plačiąja prasme. Be investicijų to populiarumo ir žinomumo pasiekti neįmanoma“, – sakė prof. T. Ladiga, kuriam pasirodė, kad Anykščių dalyvavimas atrankoje į UNESCO kultūros miestų tinklą buvo „garbinga kova su galbūt neaiškiomis taisyklėmis“.
Įžvelgia „sėkmingai“
besitęsiantį lėšų švaistymą
Buvęs Anykščių rajono Tarybos narys, aštuonerius metus dirbęs savivaldybės Kultūros taryboje, Romaldas Gižinskas apskritai Anykščių rajono savivaldybės siekius tapti UNESCO kultūros miestų tinklo nariais įvertino kaip nerealius.
„Kultūros taryba ir kultūros atsakingi darbuotojai savivaldybėje yra visiškai žmonės be kompetencijos. Jie gal nesupranta, kas yra UNESCO? Ir nesupranta, kas yra Anykščiai? Ir vėlgi čia yra Obelevičiaus žmonės. O Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja J. Bugailiškienė labai sėkmingai ir praeitoje kadencijoje švaistė savivaldybės lėšas. Jos iniciatyva buvo sukurta 100 000 litų kainavusi opera. Skaidrumo aš nematau jokio“, – kalbėjo buvęs savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Gižinskas.
Paraiškos rengėja slepiasi
nuo visuomenės dėmesio
„Anykšta“ net kelias dienas iš eilės telefonu bandė susisiekti su Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja J. Bugailiškiene, kurios įsteigta UAB „Bugiris“ už rajono biudžeto pinigus rengė paraišką UNESCO, tačiau į skambučius ji neatsakinėjo.
Už šią paslaugą, kuri Anykščių rajono savivaldybei neatnešė sėkmės, UAB “Bugiris” buvo sumokėti 3 000 Eur.
Esame rašę, kad Anykščiai siekė 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės titulo. Anykščiai šiai utopinei svajonei iš rajono biudžeto išleidę 12 000 eurų, į antrą atrankos turą nepateko. Paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti taip pat rengė J. Bugailiškienė.
(Robertas ALEKSIEJŪNAS „Fiasko – Europos kultūros sostine Anykščiai nebus“, -„Anykšta“, 2016-06-23)
Beje, pakalbinti J. Bugailiškienę ne taip paprasta ir „gyvai“, nes Kultūros tarybos pirmininko T. Kontrimavičiaus sprendimu šios tarybos posėdžiai yra uždari, o bet kokius su Kultūros taryba susijusius klausimus komentuoja tik vienintelis T. Kontrimavičius.
