Ne pirmus metus besitęsianti Anykščių gyventojos kova su prekybininkais atskleidė absurdišką situaciją. Pasirodo, prekiauti trąšomis ar augalų apsaugos produktais galima bet kur, net po butų langais. Jokių apribojimų tokiai prekybai nenustatyta, informuoja portalas www.lrytas.lt
Ne pirmus metus besitęsianti Anykščių gyventojos kova su prekybininkais atskleidė absurdišką situaciją. Pasirodo, prekiauti trąšomis ar augalų apsaugos produktais galima bet kur, net po butų langais. Jokių apribojimų tokiai prekybai nenustatyta, informuoja portalas www.lrytas.lt
Anykščių gyventoja Regina Norgėlienė už jos kambario sienos esančioje parduotuvėje norėtų nusipirkti vaisių ir daržovių, tačiau toje parduotuvėje maisto prekių nėra nė kvapo. Užtat ji priversta kvėpuoti trąšų smarve.
Moters rankose – neseniai, vos prieš porą mėnesių atliktų oro taršos tyrimų duomenys. Pagal juos, ir svetainėje, ir kituose jos būsto kambariuose amoniako koncentracija kone trečdaliu viršija didžiausią leistiną normą.
Anykščiuose, Šaltupio gatvėje stovintį 4-ąjį namą dalijasi du savininkai. Viename jo gale 2000-aisiais buvo įrengta parduotuvė „Sava”, o kitame jo gale gyvena R.Norgėlienė su vyru.
Pasak R.Norgėlienės, dar 2000-aisiais jos motina, tuometė namo bendraturtė, sutiko, kad kaimynystėje esančiose patalpose būtų įrengta maisto prekių parduotuvė.
Tačiau netrukus joje greta daržovių ir vaisių atsirado augalų sėklų. O ilgainiui, anot pašnekovės, vietoj maisto prekių joje buvo išrikiuoti maišai su amonio nitrato trąšomis bei herbicidais, pesticidais, talpos su augalų apsaugos priemonėmis. augalų apsaugos priemonių talpos.
„Nuodijamės. Mūsų namas – medinis, pertvaros jame sukaltos iš lentų. Mes laikome maisto atsargas, o už plonytės sienos kraunami chemikalai”, – aiškino R. Norgėlienė.
Parduotuvės kaimynystę paveldėjo
Konfliktas tarp jos ir parduotuvės savininkų įsiplieskė maždaug prieš septynerius metus. Tuo metu ši moteris su savo vyru persikėlė gyventi į būstą, paveldėtą iš motinos. Taip įsikūrė parduotuvės „Sava” kaimynystėje.
Tuo metu galiojantys teisės aktai numatė, kad trąšų ar augalų apsaugos priemonių sandėliavimo ar prekybos vietą nuo gyvenamųjų patalpų turi skirti kone 30 metrų spindulio sanitarinė zona. O šie gaminiai buvo sukrauti už sienos.
Tad R. Norgėlienė netrukus pradėjo belstis į įvairių valstybės institucijų duris.
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) 2009-ųjų pavasarį parduotuvės savininkams 100 litų baudą skyrė už tai, kad jie prekiavo chemikalais, neturėdami leidimo – higienos paso.
Būtų graudu, jei nebūtų juokinga: 2009-ųjų gruodį ta pati tarnyba, anksčiau skyrusi baudą, R.Norgėlienei jau aiškino, kad higienos paso mažmeninei prekybai augalų apsaugos priemonėmis nė nebereikia.
Mat Sveikatos apsaugos ministerija, pertvarkiusi jai pavaldžias įstaigas, tarp jų – ir VVSPT, sukėlė nemenkos sumaišties.
2009 metų liepą sveikatos apsaugos ministras nusprendė, kad gyvenamuosiuose namuose ir mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijose komercine veiklagalima verstis ir be higienos paso.
Buvo numatyta keletas išskirtinių ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms toks leidimas vis dar reikalingas. Bet tarp jų prekybos trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis neliko.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (jie buvo pakeisti maždaug prieš metus), nebereikia numatyti nė sanitarinės apsaugos zonos, kuri skirtų trąšų sandėliavimo ar prekybos patalpas nuo žmonių būsto.
Parduotuvės „Sava” savininkė Virginija Mulevičienė teigė, jog jaučiasi kaimynų įkaite.
„Leidimo prekiauti trąšomis nebereikia. Mūsų parduotuvėje jų tėra nedidelės, 1 kilogramo pakuotės. Tokiomis juk prekiaujama ir maisto prekių parduotuvėse.
Leidimas augalų apsaugos priemonėmis yra būtinas. Jį šiemet vasarį įsigijome penkeriems metams, ir tai kainavo 500 litų. Tačiau prieš išduodama leidimą Valstybinė augalininkystės tarnyba tikrino patalpas, jas filmavo. Į lauką yra išvesta vėdinimo sistema, ir chemikalai laikomi taip, kaip reikalaujama. Nebuvo jokių pretenzijų”, – sakė V. Mulevičienė.
Anot jos, kaimynai, matyt, skundus rašo norėdami, kad iš jų būtų nupirktos patalpos, bet už 40 kv. m plotą prašo net 200 tūkst. litų.
„Mano vyras – neįgalus, vaikas – taip pat: neturiu jokių galimybių paskolai pasiimti. Dirbu, kad tik nereikėtų valstybės prašyti pašalpų”, – aiškino moteris.
Oro taršos nematuoja
Senu įpratimu žmonės vis dar kreipėsi į buvusias „sanepidemines stotis” pagalbos, manydami, kad jos – regionuose esantys visuomenės sveikatos centrai – pajudins nors pirštą ir patikrins, ar į jų namus nesiskverbia sveikatai kenksmingos medžiagos.
Tačiau šios įstaigos nebeišduoda leidimų prekiauti trąšomis ar sodų bei daržų priežiūrai reikalingais chemikalais ir nebekontroliuoja, kaip ši prekyba vyksta, net jei tai daroma gyventojų panosėje.
To nedaro nė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Ji gali nebent patikrinti, ar, pavyzdžiui, trąšos yra teisingai paženklintos. O jei ne – nubausti tiekėjus.
Vienintelė institucija, kuri šiuo metu dalina prekybos augalų apsaugos priemonėmis leidimus – Valstybinė augalininkystės tarnyba. Ji leidimą parduotuvei „Sava” atnaujino prieš keturis mėnesius.
Prekiauti chemikalais vis dar leidžiama bet kur
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius:
– Prieš porą mėnesių, mums paprašius, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba tyrė oro taršą R. Nogėlienės būste. Tyrimo duomenimis, amoniako koncentracija jame buvo trečdaliu didesnė nei leistina: siekė 0,32 mg/m3 (didžiausia leistina koncentracija – 0,20 mg/m3).
Oro mėginiai po keleto savaičių buvo paimti ir parduotuvėje „Sava” bei patalpose. Jose amoniako koncentracija buvo šiek tiek didesnė, nei leistina.
Amoniakas – nuodingos dujos. Jos išsiskiria į orą, kintant atmosferos slėgiui ir keičiantis aplinkos temperatūrai. Šios dujos gali sukelti sveikatos sutrikimų. Tyrimai rodo, kad iš parduotuvės „Sava” jos patenka į gyvenamąjį būstą.
Tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra nustatytų specifinių reikalavimų prekybai trąšomis bei kitais nuodingais augalų apsaugos produktais.
Todėl ji vyksta ir gyvenamuosiuose namuose, nors juose, vadovaujantis Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo nuostatomis, ji turi būti draudžiama.
Sveikatos apsaugos ministerija turėtų papildyti Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašą ir į jį įrašyti veiklą, kuri susijusi su prekyba nuodingomis medžiagomis.
