Dailininkės Miglė Kosinskaitės (dešinėje) parodą pristatė Anykščių menų centro parodų kuratorė Indrė Vaičiūnė.
Rugsėjo 10-osios vakarą Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre atidaryta Miglės Kosinskaitės paroda „Bestia urbis“.
Iš Vilniaus kilusi tapytoja gyvena maždaug už 30 kilometrų nuo Anykščių, sodyboje prie Alantos. Parodoje ji kviečia atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimus miestų „gyventojus“ – skulptūrose ir architektūroje įamžintus gyvūnus.
Miesto „žvėrys“ – šalia mūsų
Parodos pavadinimas „Bestia urbis“ reiškia miesto žvėrį arba miesto pabaisą. Savo darbuose M. Kosinskaitė vaizduoja realiose miestų erdvėse sutinkamus gyvūnų motyvus – skulptūras, fasadų puošybos elementus ir kitus objektus. Paveiksluose jie pakeičia spalvas, aplinką ir tampa savarankiškais personažais.
„Vieni žmonės juos mato ir fiksuoja, o kiti visiškai praeina pro šalį ir net nežino, kad jų mieste yra tokių dalykų“, – sakė M. Kosinskaitė.
Gyvūnai menininkės dėmesį traukia nuo vaikystės
Tapytoja pasakojo įvairias gyvūnų skulptūras miestuose pastebinti nuo ankstyvos vaikystės. Vienas ryškiausių prisiminimų – Vilniaus Gedimino prospekte esantys trys meškučiai.
„Mama palikdavo mane prie durų, ten iš abiejų pusių buvo tie meškučiai, o pati nueidavo apsipirkti. Man prie jų būdavo žymiai įdomiau negu parduotuvėje“, – prisiminė menininkė.
Vėliau tokie miesto objektai tapo jos fotografuojamų motyvų kolekcija. M. Kosinskaitė juos fiksuoja keliaudama po Lietuvą ir užsienį, o dalį vėliau perkelia į tapybą.
Parodoje galima pamatyti daugeliui kauniečių pažįstamus liūtus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, Ukmergės meškas, žalią elnią, šunį iš Talino, gorilą bei kitus gyvūnus.
Kai kurie jų jau išnykę iš miestų erdvių. Viena tokių – menininko Donato Jankausko-Duonio sukurta didžiulė gorila, kurią M. Kosinskaitė buvo pastebėjusi Kaune prie Botanikos sodo.
Parodos idėja kilo iš ankstesnio ciklo
M. Kosinskaitė pasakojo parodai intensyviai ruošusis praėjusią žiemą. Nors paprastai ji tapo įvairiomis, tarpusavyje nebūtinai susijusiomis temomis, rengiant parodą reikėjo rasti jas vienijančią idėją. Tuomet menininkė prisiminė prieš keletą metų pradėtą darbų ciklą „Miesto fauna“, kuriame jau buvo pradėjusi kaupti miestuose pastebėtų gyvūnų atvaizdus.
„Jie yra kito menininko padaryti – arba architektūroje, arba kaip atskira skulptūra – ir man jie visada traukia akį“, – kalbėjo ji.
Į paveikslus gyvūnai perkeliami ne visada tokie, kokie yra tikrovėje – menininkė keičia jų spalvas, aplinką, kartais suteikia papildomų detalių. Taip miesto skulptūros tampa savarankiškais paveikslų personažais.
Parodoje pristatomi ir iš kelių atskirų dalių sudaryti koliažai, kuriuos galima komponuoti skirtingais būdais – horizontaliai, vertikaliai ar keičiant atskirų dalių vietas.
„Man patinka tokie estetiniai žaidimai“, – sakė M. Kosinskaitė.
„Bestia urbis“ jau buvo pristatyta Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Anykščiuose menininkė savo kūrybą yra rodžiusi ir anksčiau – vieną parodų čia prisiminė surengusi maždaug prieš du dešimtmečius.
Lankytojams parodos kūriniai palieka ir klausimą – kas ką stebi miesto erdvėse: žmonės žvėris ar žvėrys žmones?
Tėja VINIKAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
