Anykštėnai prisimena Signatarą Steponą Kairį

Ketvirtadienį, vasario 16-ąją, anykštėnai minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Anykščiuose prie paminklo Laisvei buvo pakelta valstybės vėliava. Ją kėlė Jono Biliūno gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė. O Užunvėžiuose (Kurklių seniūnija) tradiciškai pagerbtas Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys, kuris gimė šiame kaime.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius Anykščiuose prie paminklo Laisvei vykusiame renginyje kalbėjo, kad vasario 16-oji anykštėnams ypač brangi, nes vienu iš Lietuvos valstybės atkūrimo Akto Signarų buvo ir kraštietis, iš Užunvėžių kilęs Steponas Kairys.
„Tarp 20-ies Lietuvos didvyrių, tarp signatarų buvo ir anykštėnas Steponas Kairys, kuris šiame procese, kai Lietuva po daugybės okupacijų vėl tapo nepriklausoma valstybe, grojo beveik pirmu smuiku“, – kalbėjo rajono vadovas. S. Obelevičius kvietė nepavargti ir toliau remti Ukrainą, ir palaikyti vieniems kitus.
Mokytoja J. Musteikienė sakė: „Linkiu visiems, kad kažkada prie valstybės vairo mes turėtume tokius didžiavyrius, kokie buvo prieš 105 metus Nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai, kad jie turėtų tiek idealizmo, tiek meilės Lietuvai, kiek turėjo signatarai.“

Per šventę pasirodė Anykščiuose gyvenantys ukrainiečiai vaikai ir jų bičiuliai lietuviai, į anykštėnus lietuviškai kreipėsi Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje dirbanti ukrainietė mokytoja Olena Gorinova.

„Draugai, sąjungininkai, broliai ir seserys, mūsų širdys plaka vieningai, mūsų ateities kartos – Lietuvos ir Ukrainos vaikai yra kartu“, – kalbėjo O. Gorinova.
Tradiciškai, vasario 16-ąją Užunvėžiuose pagerbtas Vasario 16- osios Akto signataras, socialdemokratas Steponas Kairys. Į minėjimą signataro sodybos vietoje susirinko keli likę vietiniai užunvėžiečiai, tarp kurių ir signataro brolio anūkė Birutė Žukauskienė bei svečiai iš Anykščių.

Į auditoriją kreipėsi Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis. Jis priminė, kad susirinko toje vietoje, kur prieš 144 metus gimė Signataras S. Kairys. D. Žiogelis kalbėjo, kad už tai, ką turime dabar, reikia dėkoti ne tik tiems, kas atkūrė Lietuvos valstybę 1918 metais, bet ir sovietmečiu siekusiems nepriklausomybės.
„Ačiū ir mūsų tėvams, ačiū jums, vyresniems, siekusiems nepriklausomybės, o mūsų kartai lieka ją išsaugoti“, – kalbėjo socialdemokratas D. Žiogelis.
Užunvėžiuose pasveikintas ir vasario 16-ąją gimtadienį šventęs, buvęs Anykščių rajono mero pavaduotojas, socialdemokratas Donatas Krikštaponis.

Tradiciškai renginyje dalyvavo abu Užunvėžių „žvėrys“ – Liūtas Jakubauskas ir Danielius Vitonis. Liūtas – kilme ne vietinis, kaip dera jo vardui, atvykėlis. Danielius gimęs ir augęs Užunvėžiuose, tačiau dabar nuolat gyvena Anykščiuose, tėvų sodybą aplankąs tik kartais, todėl vyrai juokaudami aiškinosi, kuris gi iš jų yra tikresnis Užunvėžių žvėris.

„Anykštos“ pakalbinta S. Kairio giminaitė B. Žukauskienė sakė, kad vaikystėje tėvai papasakojo, kas buvo jos dėdė. Aišku, kitiems girtis, kad esi Signataro giminaitis, sovietmečiu nederėjo. Lietuvos valstybės atkūrimo Akto signataras S. Kairys prieš pat karą gimtajame kaime savo lėšomis pastatė mokyklą – tam metui pastatas buvęs ypač modernus. B. Žukauskienė lankė Užunvėžių mokyklą ir sakė žinojusi, kad tai jos dėdės dovana kraštiečiams.

„Kai jau buvau baigusi vidurinę mokyklą, mamos brolis nusiveždavo į respublikinę biblioteką, ten tik gavus ministro leidimą buvo galima paskaityti dėdės knygų. Iš karto jų neįvertinome, bet paskui supratome. Jis buvo mokyklai padovanojęs visą biblioteką, o kai užėjo sovietai, žmonės buvo suvaromi deginti knygų. Buvo ir tokių protingų, kurie paslėpė šiek tiek knygų dirvoje. Sudėjo į medines dėžes ir palaidojo. Kai mes čia grįžome gyventi, tėvas arė dirvą ir užkabino dėžę, atsidarėme – Lietuvos enciklopedijos, bet sušlapusios“, – pasakojo Signataro giminaitė. Ji sakė atsimenanti mišias, kurios Užunvėžių bažnyčioje laikytos mirus S. Kairiui. Signataras mirė 1964 metais, Jungtinėse Valstijose. B. Žukauskienė kalbėjo, kad žinią per „Amerikos balso“ radiją išgirdo kažkas iš Užunvėžių gyventojų ir apie dėdės mirtį pranešė Birutės tėvams.

Inžinierius S. Kairys buvo vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų. Paprastai vasario 16-ąją į Užunvėžius pagerbti partijos patriarcho atvykdavo ir LSDP delegacija iš Vilniaus. Pernai sakuras S. Kairio tėviškės sodybos vietoje sodino partijos pirminkė Vilija Blinkevičiūtė. Šiemet minėjime vilniečių nebuvo sulaukta.
Bet, „Facebook’e“ tekstą apie S. Kairį parašė Kovo 11-osios Akto signataras, socialdemokratas buvęs Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis:
„Steponas Kairys pirmininkavo pirmajam ir pačiam sunkiausiam Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiui. Jam pirmininkaujant Lietuvių konferencijai, tame posėdyje buvo suformuota Lietuvos Taryba, jam teko pirmininkauti didžiajai Lietuvos Tarybos posėdžių daliai bei principingai apginti jo pasiūlyto projekto pagrindu priimtą Vasario 16 d. Aktą. Pagaliau jam, kaip III Seimo vicepirmininkui, teko pirmininkauti tam lemtingam 1926 m. gruodžio 16 d. Seimo posėdžiui, kurį dėl užsitęsusių parlamentinių ginčų jau po vidurnakčio, gruodžio 17-osios naktį, nutraukė į Seimo posėdžių salę įsiveržę perversmo organizatoriai. Tuomet, tą naktį, perversmininkai M. Sleževičiaus ministrų kabinetą ir Seimo vicepirmininką S. Kairį laikė suimtus Lietuvos kariuomenės generaliniame štabe ir vertė šią vyriausybę atsistatydinti, o Seimą skubiai patvirtinti perversmininkų siūlomą naują Vyriausybę. M. Sleževičiaus vyriausybė, nematydama galimybių priešintis, pasirašė atsistatydinimo raštą. Tik S. Kairys, net nesiskaitydamas su rimtu pavojumi jo gyvybei, nesutiko su perversmininkų reikalavimais. Tokia savo laikysena jis gynė gruodžio 16 d. Seimo posėdžio teisėtumą ir 1922 m. Valstybės Konstitucijos reikalavimus. Jis nesutiko patvirtinti ir bendradarbiauti su perversmininkų suformuota vyriausybe, 1929 m. vasario 16 d. minėjimą stebėjo jau pro lietuviško kalėjimo langus, liko bekompromisėje opozicijoje ir autoritariniam A. Smetonos režimui, ir sovietų bei nacių okupacijų administracijoms. Pagaliau 1943 m. ėmėsi iniciatyvos burti bendrą Lietuvos pogrindyje buvusių politinių organizacijų komitetą – VLIK’ą – kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją“, – apie S. Kairio reikšmę tarpukario Lietuvai dėstė V. P. Andriukaitis.